„Prastai informuoti investuotojai žiūri į kažkokius antraeilius dalykus, kaip kažkokį laisvės daryti verslą indeksą. Jame daug užprogramuota dalykų, kurie veikia blogai ekonomiką. (...) Normalus investuotojas žiūrės į dalykus, apie kuriuos retai kalbama Lietuvoje: kokios paklausos perspektyvos. Pirmiausiai regionuose pažiūrėkime, kas atsitikę. Ekonomika yra beveik nugeibusi, nes žmonės išvažiavo su visa paklausa. Kas beliko: pašalpos, pensijos ir kelios parduotuvėlės, pardavinėjančios pigų stiprų alų. (...) Joks investuotojas ten nei darbuotojų, nei paklausos neras. Jis nežiūrės į tuos indeksus ir į premjero patikinimus, kaip čia mes viską liberalizavome“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ekonomistas.
Pats darbo liberalizavimo modelis R. Kuodžiui atrodo ydingas, nes darbo rinkoje kraštutiniai sprendimai nėra geri.
„Darbo rinka yra labai svarbi ir ypatinga rinka. Ypatinga tuo, kad darbo pajamos yra pagrindinis paklausos šaltinis. Todėl reikia labai protingai ir pragmatiškai elgtis su šita rinka, nes, jeigu žiūrėsi į ją, kaip į morkų arba bulvių rinką, norėsis liberalizuoti viską <...>. Visiškas liberalizavimas neatrodys geras, visiškas suvaržymas darbo rinkos irgi neatrodys geras, todėl, kad jis kitu galu gali smogti per paklausą darbui. Jeigu labai sunku atleisti, labai nenoriai priimama į darbą“, - teigė pašnekovas.
