Europos Komisijos koordinatorė „Rail Baltica“ projektui Catherine Trautmann tvirtina, kad Lietuva stipriai ruošiasi antrajam šaukimui ir ketina pasiimti įmanomą finansavimą. Kadangi šaukimas vyks iki kitų metų vasario mėnesio, lietuviai, rengdami projektą, tariasi ir su „Rail Baltica“ koordinatoriais, kad pateiktas projektas būtų kuo geriau paruoštas ir duotų norimų rezultatų.
„Aš nežinau viso projekto, kurį jie pateiks, bet mes jį aptarėme. Koordinatoriai nevertina projekto. Tačiau kadangi Lietuva nesulaukė sėkmės, kurios anksčiau tikėjosi, jie šįkart labai atsargūs ir paklausė mūsų, ar galėtume aptarti pasiūlymo rengimą. Mes jį aptarėme šią savaitę. Taigi, projektas turi daug potencialo tapti sėkmingu. Taigi, galima teigti, kad situacija nuo pirmojo šaukimo pasikeitė ir rezultatas irgi bus kitoks“, – optimistiškai lietuvių pastangas įgyvendinti projekta vertina ekspertė.
Teikdama projektus Lietuva gali pretenduoti į 200 milijonų finansavimą.
Sunkus ėjimas į priekį
Paklausta apie projekto judėjimą į priekį, ekspertė tvirtino esanti patenkinta situacija, kuri yra kur aks geresnė nei pradžioje.
„Viskas vyksta ir esu gana optimistiški nusiteikusi. Buvau šiek tiek išsigandusi pradžioje, nes apie šį projektą kalbėta 10 metų, o jokių konkrečių žingsnių nebuvo. Taigi, didžiausia problema buvo, kaip pradėti“, – pasakojo C. Trautmann.
Specialistė sunkios pradžios priežastimi įvardijo nesusikalbėjimą. Prakalbus apie linijos tiesimą, tai savaip suprato visos susiję šalys – Lietuvos vizija nederėjo ne tik su Latvijos ir Estijos, bet ir su pačios ES.
„Problema buvo ta, kad kalbant apie „Rail Baltica“ buvo lietuviška vizija ir latviška vizija, ir estiška vizija. Taigi, trūko bendros projekto kultūros. Lietuva labiausiai domėjosi krovinių, o ne keleivių vežimu. Tačiau europiniu lygmeniu nuspręsta statyti pirmiausiai keleiviams skirtą liniją, kuria važinėtų greitaeigiai traukiniai. Ir mums atrodė, kad didžiausias lietuvių susidomėjimas yra būtent ta linijos dalimi, kuri dabar jau yra nutiesta (nuo Kauno iki Lenkijos sienos – aut. past.), o tik tuomet galvojama apie linijas iki Latvijos sienos ir Estijos“, – apie pozicijų derinimą pasakojo C. Trautmann.
Pagrindinės „Rail Baltica“ orijekto dalyvės – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir, netiesiogiai, Suomija. Šis projektas Baltijos valstybėms yra galimybė dar glaudžiau integruotis į Europos Sąjungą – linija sujungtų miestus, uostus, oro uostus ir kitus strateginius objektus. Didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius 100 metų laikomas prioritetiniu Europoje, nes yra vienas iš šešių trūkstamų tarpvalstybinių jungčių transeuropinio transporto tinkle.
