Jau dabar gyventojai gali kreiptis dėl 3 mln. eurų paramos, o kaip skelbia Energetikos ministerija, už kelių mėnesių paramos suma dar didės iki 15 mln. eurų. Be to, daugėjant kaupiklių, vis daugiau vartotojų įsitikins jų privalumais ir šių įrenginių populiarumas ims augti savaime.
Geresnis elektrinių išnaudojimas
Gaminančių elektros vartotojų Lietuvoje toliau nuosekliai daugėja. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, per praėjusius metus jų skaičius išaugo daugiau kaip 30 proc. ir jau perkopė 123 tūkstančius.
Tai reiškia, kad per pastaruosius penkerius metus gaminančių elektros energijos vartotojų Lietuvoje padaugėjo 12 kartų – 2020-ųjų pradžioje jų buvo vos kiek daugiau nei 10 tūkstančių. „Gaminantys vartotojai prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir energetinės transformacijos, tačiau savo elektrines jie gali išnaudoti dar efektyviau.
Tai leidžia padaryti energijos kaupikliai. Todėl labai sveikintina, kad valstybė prisideda prie jų įrengimo ir tvaresnės bei saugesnės energetikos sistemos“, – pranešime cituojamas „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius. Paramą energijos kaupikliui įsigyti pageidaujantys gyventojai turi kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), o finansuojama suma gali siekti net 380,08 eurų už 1 kWh įrenginio talpos, jei įsigyjamas ličio geležies fosfatų kaupiklis. Už ličio jonų įrenginius finansuojama suma siekia 314,10 eurų už 1 kWh talpos. Beje, siekiant supaprastinti procesą, nuo šiol parama bus teikiama vienu etapu: gyventojai gali pateikti paraišką ir mokėjimo prašymą tik kartą – jau įrengę įrenginį ir surinkę reikiamus dokumentus. Maksimali kompensacija (iki 5701 Eur) skiriama įrengus ne daugiau kaip 15 kWh talpos ličio geležies fosfato kaupiklį. Energijos kaupikliai leidžia saulės elektrinės pagamintą energiją saugoti ir naudoti vėliau, pavyzdžiui, tuomet, kai biržoje energija yra brangi, kai įvyksta gedimas tinkluose ir energijos tiekimas apskritai nutrūksta arba tiesiog vakarais, kai nešviečia saulė ir elektrinė negamina žaliosios energijos. Be to, A. Junevičius pažymi, kad energijos kaupikliai užtikrina, jog namuose būtų suvartojama net iki 20 proc. daugiau saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos. Tai reiškia, kad mažiau jos atiduodama į tinklą. Skaičiuojama, kad saulės elektrinės ir kaupiklio derinys leidžia apie 70 proc. reikalingos energijos gauti be tinklo pagalbos, atitinkamai sumažinant ir sąskaitas už elektrą.
Tikina, kad naudinga visiems
Pasak A. Junevičiaus, iki šiol labai nedaug saulės elektrines įsigijusių gyventojų apsispręsdavo investuoti ir į energijos kaupimo įrenginius dėl vis dar gana didelės tokio įrenginio kainos.
Tačiau jis akcentuoja, kad prie individualių saulės elektrinių proveržio žymia dalimi prisidėjo valstybės parama, todėl tokia pati sėkmės istorija galėtų pasikartoti ir su energijos kaupikliais. „Be to, kuo daugiau kaupiklių Lietuvoje atsiras, tuo daugiau žmonių iš arti susipažins su šia technologija. O tai padės sklaidyti įvairius klaidingus mitus, kurie paprastai lydi daugumą naujovių“, – sako A. Junevičius. Pavyzdžiui, neretai galvojama, kad energijos kaupiklių efektyvumui didelę įtaką daro aplinkos sąlygos, todėl šalti ar karšti orai gali neigiamai paveikti šiuos įrenginius. Tačiau A. Junevičius pažymi, kad ličio geležies fosfato kaupikliai pasižymi išskirtinai plačiu veikimo temperatūros diapazonu, kuriame nepraranda savo efektyvumo.
