Ligoninių traumatologijos skyriuose šiuo metu darbo netrūksta, mat medikams tenka rūpintis į rimtas bėdas papuolusių vaikų bei suaugusiųjų sveikata. Užsigauti paslydus ant lieptelio ar šiek tiek įsipjauti, basomis užmynus ant nedidelės stiklo šukės prie vandens, nusibrozdinti kelius nukritus nuo dviračio – vos keletas kasdienių situacijų.
Vis dėlto bet koks sveikatos sutrikimas atneša mažai malonumo, tad verta žinoti, kas malšina skausmą ar pagreitina odos gijimo procesą. Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius šiuo tikslu primena ryškiažiedes saulės spalvų vaistažoles: arnikas bei medetkas, kurias naudojo dar mūsų senoliai. Abu augalai pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, kurių vasarą taip reikia atvirai odai – jai tenka atlaikyti ne tik menkų traumų pasekmes, bet ir tokius sezoninius iššūkius kaip vabzdžių įkandimai ir nudegimai saulėje.
„Geltoni arnikos žiedynai puikiai pasitarnaus susimušus, jaučiant tinimą, atsiradus kraujosruvoms, kurias liaudiškai vadiname mėlynėmis, kenčiant nuo sąnarių uždegimo ir netgi patyrus kaulų lūžį. Iki rugpjūčio žydinčios arnikos vaistinė žaliava naudojama ir nervų sistemos, širdies bei virškinimo trakto ligoms gydyti“, – dėsto natūralios medicinos žinovas.
Medetka, daugeliui pažįstamas oranžinius žiedus sukraunantis augalas, laikomas bene naudingiausia sveikatai sodo gėle. Iki pat vėlyvojo rudens žydinti vaistažolė užkerta kelią nedidelėms odos žaizdų infekcijoms, malšina skausmą ir bėrimą. Taip pat mažina niežulį, paraudimą, patinimą – taigi yra tikra pirmoji pagalba nuo vabzdžių įkandimų, kai kuriems pasireiškiančių itin erzinančiais simptomais. Be to, medetkų vaistažolių kompresai puikiai tinka nuraminti saulėje nudegusią ar atgaivinti išsausėjusią, suskilinėjusią odą.
Žolelių preparatai – senovės civilizacijų palikimas
V.Skirkevičius atkreipia dėmesį, kad natūralios arnikos augvietės nyksta ir į Raudonąją knygą įtrauktų augalų skinti miškuose nederėtų. Medetkos aptinkamos gerokai dažniau, jų, kaip ir arnikų, galima užsiauginti sode ir patiems, tačiau ne kiekvienas turi tokią galimybę ar reikiamų sodininkystės įgūdžių.
Tokiu atveju patariama rinktis įvairius žolinius preparatus, kuriuose koncentruotos vertingosios medžiagos suveikia greičiau ir efektyviau nei pačių pasigaminti kompresai.
„Vieni saugiausių ir seniausių augalinės terapijos būdų yra žolelių tinktūros. Jų istorija mena net romėnų laikus, kuomet vaistažolių užpiltinės buvo pradėtos gaminti naudojant vyną. Šiandien tinktūrų sudėtyje esantis etanolis padeda iš žolelių koncentruotai išgauti visas naudingąsias savybes. Be to, vaistažolių tinktūrose esantis etanolis kaipmat dezinfekuoja pažeistą odos vietą ir būtent su jo pagalba veikliosios žolelių medžiagos sparčiai įsigeria į odą. Tokiu būdu pažeistos vietos gyja greičiau“, – paaiškina V. Skirkevičius ir priduria, jog mažos koncentracijos medetkų tinktūros tirpalais galima skalauti burną, jei jos gleivinė pažeista arba jaučiamas gerklės skausmas.
