Manoma, kad akacijos pavadinimo kilmė yra dvejopa. Graikiškai šio medžio pavadinimas reiškia „aštrus“, o egiptietiškai – „dygliuotas“. Dauguma akacijų rūšių auga Australijoje, Afrikoje arba Azijoje. Daugiau kaip 50 dekoratyvinių ir žydinčių šio augalo rūšių auginamos soduose ir šiltnamiuose.
Akacijų kilmė ir istorija trumpai
Unikalias akacijų krūmų ir medžių savybes prieš keletą tūkstančių metų pirmieji aptiko egiptiečiai. Baltais ir raudonais žiedais žydintį akacijos medį to meto žmonės siejo su gyvenimo pradžia ir pabaiga.
Jiems šis medis taip pat simbolizavo aukščiausiąjį dievą Ra, kuris, kaip buvo tikima, globojo ugnį, o ant akacijos šakų gyveno karo deivė Atė.
Yra šalių, kuriose akacija simbolizuoja dvasinį tyrumą, o medžiui suteikiama mistinė reikšmė. Žmonės tiki, kad akacijų medžio spygliai gali atbaidyti piktąsias dvasias, todėl jos šakomis puošia savo namų duris.
Arabijos dykumos klajokliai akaciją laikė šventu medžiu. Jie tikėjo, kad nulaužti medžio šaką reiškia prisišaukti sau nelaimę.
Akacijos taipogi minimos krikščionių ir žydų šventraščiuose. Senovės žydai akaciją laikė šventu medžiu, o krikščionys ir dabar teigia, kad Didžioji skrynia ir kai kurios kitos šventos relikvijos buvo pagamintos iš akacijos medienos.
Viduramžiais akacijų aliejus buvo plačiai naudojamas patepimui ir kai kurioms kitoms krikščioniškoms apeigoms bei ceremonijoms.
Į Europą 1601 m įvežtas augalas plačiai paplito soduose ir kituose dekoratyviniuose želdiniuose. Tai gražus, visžalis medis, kurio aukštis gali siekti ir 25 metrus. Kamieno skersmuo gali siekti iki 1,2 metro. Kai kurie iš jų auga kaip krūmai.
Akacijų žiedai – drugiški, geltonos, baltos, kreminės, rečiau purpurinės spalvos. Žiedynai tai varpelio formos taurelės, sukrautos į kekes.
Kadangi tai ankštinių šeimos augalas, po žydėjimo užsimezga vaisiai – pailgos, plokščios ankštys su daug sėklų. Skirtingų rūšių akacijų ankščių formos skiriasi (didelės, tiesios, lenktos, plokščios, cilindrinės, atsidarančios ir uždaros).
Akacijų rūšys
Žinoma daugiau kaip 1300 akacijų rūšių. Kūrybiški sodininkai augina daugybę akacijų rūšių, bet pačios populiariausios, auginamos Lietuvoje, yra žemiau aprašomos rūšys.
Baltoji akacija arba kitaip baltažiedis vikmedis
Baltoji akacija (vikmedis) (Acacia angustissima) užauga iki 15 metrų aukščio ir turi netaisyklingos formos lają. Lapai šviesios spalvos, plunksniški, sulapoja, dažniausiai, pačioje vasaros pradžioje.
Ši akacija gali ištverti dideles sausras, mėgsta nederlingą dirvožemį, saulėtas, ne pavėsingas vietas. Baltosios akacijos auginamos ir Lietuvoje. Joms tinka mūsų klimatas, jos nebijo žiemos šalčių.
Žinoma, dar jauni augaliukai gali kiek apšalti, tačiau greitai atsigauna, atauga ir sulapoja. Dėl greito augimo ir pakantumo karpymui, ši akacija tinka gyvatvorių formavimui, pakelių apželdinimui.
Kvapioji akacija
Kvapioji akacija (Acacia caven) – tai dekoratyvinis medis, kurio gimtinė yra Pietų Amerika: Argentina, Čilė, Paragvajus ir Urugvajus.
Kvapioji akacija užauga neaukšta, tik iki 5 metrų. Šios rūšies akacija pasidengusi 2 centimetrų ilgio spygliukais. Ji žydi pavasarį dideliais, geltonais žiedeliais.
Rožinė akacija
Rožinė akacija (Robinia viscosa Vent.) yra kilusi iš Šiaurės Amerikos pietryčių, taip pat auginama Europoje. Šis medis užauga iki 7-12 m aukščio, tačiau jo gyvenimo trukmė gana trumpa. Šakų žievė ruda ir lygi, padengta mažais spygliukais.
Akacijos rausvi žiedai gana nemaži, iki 2-3 cm ilgio, bekvapiai. Jie išsidėstę vertikaliais šepetėliais po 6-12 ir padengti lipniais plaukeliais, kurie labai vilioja bites. Šis augalas labai tinka sodininkams, mėgstantiems auginti ilgai žydinčius augalus, nes šios rūšies akacijos žydi 4-5 kartus iki pat rugsėjo vidurio.
Šio medžio lapai gana dideli, net iki 20 cm ilgio. Lapų viršus ryškiai žalios spalvos, o apačia pilkšva. Rožinės akacijos medis nereiklus, gali augti bet kokiame dirvožemyje ir yra labai atsparus šalčiui (gali ištverti iki -28 laipsnių).
Akacijų sodinimas ir priežiūra
Pavasaris yra palankiausias metas sodinti akacijas. Pietiniuose regionuose tai galima daryti ir rudenį. Persodinant auginius iš vazonų, rekomenduojama parinkti jiems gerai apšviestą ir saulėtą vietą.
Iškaskite 50×50 cm pločio duobę, kurios gylis būtų irgi 50 cm. Užpilkite maždaug 10 cm drenažinį smėlio sluoksnį. Pasodintam medžiui būtinai reikės atramos.
Į sodinimo duobę įleidę akacijos šaknis, paskleiskite jas ir užberkite puriu dirvožemiu, sumaišytu su nitrofoska trąšomis. Pasodintą augalą būtina palaistyti.
Akacija atidžiau reikės rūpintis tik pirmuosius dvejus jos gyvenimo metus. Vėliau ją reikės tik genėti, norint suformuoti norimą vainiką.
Įsidėmėkite, kad šių augalų šaknys nemėgsta artimo atstumo, todėl aplink medį gėlių ar kitų augalų nesodinkite. Aplink jauną augalą būtina laiku pašalinti piktžoles ir išpurenti dirvą.
Subrendusį augalą reikia laistyti tik tokiu atveju jeigu nelyja daugiau kaip 2-3 mėnesius. Jaunus augalus būtina laistyti, kai dirva išdžiūsta, kad jie greičiau augtų. Trąšų akacijai reikės tik trečiaisiais metais po pasodinimo.
Lietuvoje parduodamos veislės yra pakankamai stabilios ir nepretenzingos, todėl jas gana lengva auginti.
Akacijų dauginimas
Akacijas dauginti galima sėklomis arba auginiais. Sėklos išlieka daigios iki dvejų metų, tačiau patiems išauginti medelį iš sėklos gali būti gana sudėtinga, todėl geriau nusipirkti jau paaugintų sodinukų. Jų kainos pas dekoratyvinių augalų prekybininkus siekia apie 17 – 20 eurų.
Jei vis dėlto nuspręsite užsiauginti akacijų iš sėklų – reikės šiek tiek pastangų. Kad sėklos gerai sudygtų, jas reikia garinti karštame vandenyje, kurio temperatūra yra ne mažesnė kaip 80 °C. Kad pagreitinti sėklos dygimo procesą, jos membraną būtina atsargiai įpjauti.
Akacijas daug lengviau dauginti auginiais. Tam tinka jų stiebai arba šaknų ūgliai. Pavasarį nupjaukite 10 cm ilgio stiebą nuo ūglio vidurio.
Nupjovus, vieną iš galų reikia apdoroti šaknų stimuliatoriumi (medžiaga skatinančia šaknų augimą) ir pasodinti į šiltnamyje esantį indą. Temperatūra šiltnamyje turėtų būti ne žemesnė kaip +22 °C. Į sodą šiuos auginius bus galima persodinti rudenį.
Norėdami pasidauginti akacijų šaknų auginiais, pavasarį iškaskite dalį subrendusio krūmo. Išsirinkite stiprią, sveiką šaknį ir supjaustykite ją į maždaug 15 cm ilgio ir ne mažesnio kaip 0,5 cm skersmens gabaliukais.
Šaknų gabaliukus pasodinkite į smėlingą dirvožemį šiltnamyje. Rudenį akacijų auginius bus galima persodinti į atvirą gruntą.
Akacijų ligos ir kenkėjai
Akacijos nėra lepios, todėl medis gali niekada nesusirgti. Tačiau yra vabzdžių, kurie gali pakenkti sveikam augalui.
Jie gali pažeisti lapus, ūglius, šakas ir kamienus. Kenkėjų galite atsikratyti surinkdami juos rankiniu būdu arba purkšdami pesticidais.
Pasitaiko atvejų kai akacijų lapai pagelsta ir nudžiūsta. Taip atsitinka jei medis užsikrečia grybeline liga. Ją sukelia grybas Septoria caraganae (Jacz.) Died.
Susirgęs krūmas nustoja žydėti ir netenka lapų. Tokiu atveju nupjaukite ligotas šakas, lapus ir būtinai nupurkškite medį Bordo mišiniu, kurio galima įsigyti sodo ir daržo prekių parduotuvėse.
Akacijų nauda kasdieniniame gyvenime
- Kai kurių rūšių dekoratyvinės akacijų rūšys labai traukia dekoratyvinių augalų mylėtojus. Jos nuostabiai papuošia kiekvieną sodo sklypą arba gali būti auginamos dideliuose vazonuose namuose.
- Pintinės rūšies augalai dažniausiai naudojami kaip sodo sklypų ir sodybų gyvatvorė.
- Dėl stiprios ir išsišakojusios šaknų sistemos akacijos gali sutvirtinti šlaitus ir griovius.
- Akacijas labai mėgsta bitininkai, neretai jie augina šiuos nuostabius augalus bitynuose, jais įrėmindami bitynų pievas. Akacijų medus yra skanus ir labai sveikas.
- Akacijų žiedai, lapai ir žievė dažnokai naudojami liaudies medicinoje. Žiedai skinami gegužės-birželio mėnesiais ir džiovinami. Akacijų žiedų nuoviras gali pagelbėti esant migrenai, ar osteochondrozei, tai pat jis naudojamas imunitetui stiprinti.
- Akacijų mediena yra labai tvirta, bet gana lanksti, todėl iš jos gaminamos durys, išskirtinės interjero detalės ir parketlentės.
Akacijos kraštovaizdžio dizaine
Praktiškai visos dekoratyvinės akacijų rūšys ir veislės yra gana populiarios formuojant kraštovaizdį. Soduose galima sodinti žemaūges, gausiai žydinčias veisles.
Iš akacijų taip pat galima formuoti gyvatvores. Dėl spyglių ir vešlios lapijos gyvatvorė bus tanki ir, praktiškai neįveikiama.
Akacijos labai traukia akį ir pasodintos vienos, kaip atskiri augalai.
Geltonos arba baltos akacijos taip pat gali būti naudojamos sodo arkoms formuoti. Kadangi jos labai lanksčios, gana greitai ir gražiai padengia visą arkos paviršių.
Žydėjimo metu tokios arkos atrodo tikrai įspūdingai. Šie augalai gerai toleruoja formuojamąjį genėjimą, juos galima lengvai pinti norima kryptimi, taip išgaunant norimas formas.
Šaltinis: derlingas.lt
