Vakarų manymu, nepasitikėjimas Rusija remiasi šios bandymas išplėsti savo įtakos zoną ir kontroliuoti pasienio valstybes, pokalbio metu pareiškė „Bloomberg“ vyriausiasis redaktorius Johnas Micklethwaitas. „Dabar, aišku, pergyvenama iš esmės dėl Baltijos šalių (Latvijos, Estijos, Lietuvos). Jūs kalbėjote apie pasitikėjimą. Ar galite pasakyti ką nors tokio, kas galėtų juos nuraminti?“ – klausė žurnalistas. „Manau, kad visi blaiviai mąstantys žmonės, kurie užsiima realia politika, supranta, kad Rusijos grėsmės siejimas su, tarkim, Baltijos šalimis – tai visiškas kliedesys, – atsakė V. Putinas. – Mes ką, su NATO ruošiamės kariauti, ar ką?“.
Rusijos prezidentas priminė, kad NATO šalyse gyvena „kažkur 600 mln.“ žmonių, o Rusijoje – 146 mln. Anot V. Putino, Rusija yra „didžiausia branduolinė valstybė“. „Tačiau jūs ką, realiai manote, kad mes ruošiamės užkariauti Baltijos šalis, naudojant branduolinį ginklą, ar ką? Kas per kliedesiai?“ – tęsė Rusijos vadovas.
Vieną sako, o kitą daro
Portalo tv3.lt kalbintas Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala tikino, kad V. Putino pareiškimai per interviu su „Bloomberg“ iš esmės skiriasi nuo jo ir jo valdomos Rusijos veiksmų. Anot politologo, tai pastebima, kalbant ir apie branduolinio ginklo panaudojimą.
„Kalbant apie branduolinį ginklą, žinome, kad būtent Rusija savo strateginiuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad taktinio branduolinio ginklo panaudojimas tam, kad būtų deeskaluojami konfliktai, būtų būdas juos stabdyti ir yra vienas iš karinių veiksmų, kurių Rusija gali imtis.
Ir tas yra daroma per pastaruosius kelis metus, turiu omeny, kad strateginiuose dokumentuose minima ši norma, tai akivaizdu, kad net gi branduolinio ginklo panaudojimo srityje Rusija neleidžia pasauliui suabejoti tuo, kad ji visada tą ginklą prisimena ir juo eskaluoja“, – tikino L. Kojala.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo, buvusio prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo užsienio politikos klausimais, politologo Lauryno Jonavičiaus įsitikinimu, V. Putino stiprybė yra jo nenuspėjamumas, taigi Kremliaus vadovo teiginiai dažniausiai nieko nereiškia.
V. Putino stiprioji pusė yra jo nenuspėjamumas. Jis tikrai visą laiką nori išlaikyti tą nenuspėjamumą todėl tai, ką jis pasako, reikia vertinti labai atsargiai.
Žinant, kaip Rusija iki šiol vykdė savo įsipareigojimus ir ką ji sakydavo apie tai, kas vyksta praktikoje, apie savo karius Ukrainoje, daugelį kitų dalykų, tai tie žodžiai lieka žodžiais. Savo veiksmais V. Putinas ir Rusija jau yra parodę, kad žodžiai nedaug, ką reiškia. V. Putinas sako tai, ką nori pasakyti, o paskui daro visai kitokius dalykus. Tai yra labai akivaizdu.
V. Putinui apie Baltijos šalis tai (kad Rusija nepuls Baltijos šalių – tv3.lt ) pasakyti yra lengviau negu su dviem pirštais kai ką padaryti. Tai yra tik žodžiai į tylą, į tuštumą ir daugiau nieko“, – portalui tv3.lt komentavo L. Jonavičius.
Ko siekiama sušvelnėjusiu tonu?
RESC vadovas L. Kojala aiškino, kad V. Putinas interviu su „Bloomberg“ vyriausiuoju redaktoriumi savo atsakymais iš esmės kone eilinį kartą mėgino Vakarams Rusiją pristatyti šviesesnėmis spalvomis. Anot jo, šiuo metu, artėjant lemiamiems amerikiečių sprendimams prezidento rinkimuose, taip elgtis Rusijos vadovui yra itin reikalinga.
„Šita V. Putino retorika disonuoja su daugeliu Rusijoje priimamų sprendimų ir nukreipta tam, kad tiesiog formuotų tam tikrą pastarųjų kelių mėnesių ar savaičių atmosferą, kuri yra susijusi su Rusija Vakarų šalyse, nes Rusijos įvaizdis šiek tiek keičiasi – ji tampa tokia valstybe, kuri yra vertinama kaip labai reikalinga tiek Sirijoje, tiek stengiantis, kad nebesieskaluotų situacija Ukrainoje.
V. Putinas tarsi rodo savo pragmatišką, racionalų veidą, nes visame tame interviu jo naratyvas, praktiškai atsakant į daugelį klausimų, buvo paprastas – „Rusija kalbėsis su visais, kas kalbėsis su mumis“, „mes laukiame dialogo iš Vakarų ar bet kokių kitų partnerių pusės ir tikrai rasime bendrus sutarimus“, nors, akivaizdu, žvelgiant kelerių metų veiksmų perspektyvą, taip tikrai nėra“, – dėstė politologas.
„Norima parodyti, kad ta pati į Rusiją nukreipta Donaldo Trumpo retorika, teigianti iš esmės tą patį (ką kalba V. Putinas – tv3.lt), kad „aš su Rusija pasieksiu susitarimus, mes sėsime prie derybų stalo ir tikrai rasime abiems pusėms tinkamus susitarimus“ nėra nepagrįsta, kad iš tikrųjų ta konfrontacija, apie kurią kalba H. Clinton, apie kurią kalba dabartinis JAV prezidentas B. Obama, yra nepamatuota, galbūt amerikiečiams reikėtų pakeisti savo užsienio politikos kryptį, nes ir Rusija, kaip mes matome bent jau iš to interviu, tarsi yra linkusi ištiesti ranką.
Tai, aš manau, kad tai yra tam tikras viešosios atmosferos ir, ypač, Amerikoje rinkimų kontekste formavimas. Nors vėlgi nesunku rasti gausybę pavyzdžių iš konkrečių sprendimų, kurie rodo, kad Rusija tikrai nėra tokia, kokia save pristato tame interviu iš V. Putino pusės“, – aiškino L. Kojala.
Nepamiršta ir sankcijų klausimo
VU TSPMI politologas L. Jonavičiaus teigimu, V. Putino kalbėjimas apie taikiai nusiteikusią Rusiją tėra tik jo tam tikro šou dalis.
V. Putino tikslas buvo parodyti, kad „aš geras žmogus esu“, „kodėl Jūs galvojate, kad aš pulsiu?“. Tai yra gynybinė pozicija, bet nemanau, kad ji turi gilesnę prasmę.
Tai, ką sako V. Putinas, ypač, apie santykius su Vakarais, dažnai yra toks šou, kad parodyti „gerąjį, teisingąjį V. Putino ir visos Rusijos veidą“, – aiškino pašnekovas.
Vis dėlto, pasak L. Jonavičiaus, Rusijos prezidento žodžiai neretai prasilenkia su tuo, kaip elgiasi jo vadovaujama Rusija. „Dėl tos pačios tarptautinės teisės laikymosi, dėl tų pačių karių nebuvimo Kryme ilgą laiką buvo neigiama, nors tai buvo akivaizdžiai įrodyta. [...]
Draudimai vidaus politikoje, cenzūra, NVO veiklos blokavimai, internetiniai, išorinės įtakos blokavimai – visa tai Vakarų akyse yra žmogaus teisių, įstatymų viršenybės pažeidimai, bet paklausykite, kaip tai apibūdina V. Putinas, tai išgirstame, kad tai yra laikymasis stabilumo, tvarkos ir čia Vakarai, JAV pažeidinėja teises. Toks disonansas jaučiamas“, – tikino L. Jonavičius.
L. Kojala aiškino, kad V. Putinas, viešai kalbėdamas su Vakarų valstybių žiniasklaidos atstovais, nepamiršta ir po Krymo aneksijos Rusijai taikomų sankcijų klausimo.
„Rusija puikiai suvokia, kad Vakarų pozicija sankcijų atžvilgiu viena vertus yra istoriškai vieninga ir nuosekli jau ne vienerius metus. Kita vertus, Rusija suvokia, kad metų pabaigoje, kai vėl bus svarstoma dėl argumentų, kodėl sankcijas reikėtų švelninti, vėl jų bus gerokai daugiau ir jie bus garsesni ir naujesni negu tie, kurie sakytų, kad reikėtų sankcijas palikti tokias, kokias jos yra dabar“, – pažymėjo politologas.
Lietuvai ramybės periodas dar neatėjo
Ar po V. Putino teiginio, kad nerimas dėl Rusijos grėsmės Baltijos šalims yra kliedesiai, galime jaustis ramūs?
L. Kojalos manymu, V. Putinas, užpuolęs NATO aljanso narę, pastatytų Rusiją į labai sudėtingą situaciją. Vis dėlto, politologo įsitikinimu, Lietuva aklai pasitikėti tuo, ką savo Rusijos prezidentas neturėtų.
„Mes matome nuolatinį bandymą silpninti visus Vakarus, ypač NATO aljansą, nuolatos skleisti abejonę aljanso prasmingumu, nuolatos kurstyti tam tikras informacines bangas, kurios nukreiptos ne tik į Baltijos šalis, prie ko mes esame įpratę, bet ir į Vakarų valstybes ir tuo pačiu užtikrinti sau didesnes galimybes, jeigu iš tikrųjų įvyktų NATO ir Europos Sąjungos silpnėjimas, ateityje plėsti savo įtakos zoną be jokių agresyvių veiksmų, bet laipsniškai įgyjant vis didesnius svertus tą daryti.
Rusija nuolatos tą daro, imasi agresyvių veiksmų, kurie pereina ir į tam tikrą karinį dėmenį – mes matėme, kaip skraidžiojo Rusijos naikintuvai virš Baltijos jūros, bet šiuo atveju ta pacifistinė retorika, kalbos apie tai, kad „mes tikrai nesame linkę imtis agresijos“ neatlaiko kritikos faktais, kuriuos daro Rusijos politikai, kurie priima sprendimus dėl Ukrainos ir dėl tų pačių Baltijos šalių“, – komentavo L. Kojala.
L. Jonavičius akcentavo, kad V. Putino kalbos apie taikius santykius su NATO aljanso narėmis nieko nereiškia.
„Reikėtų mažiau klausyti, ką Rusija sako, o daugiau žiūrėti, ką Rusija daro. Jeigu žiūrėsime, ką daro, tai matysime, kad kariniai manevrai vėl sustiprinti, vyksta pratybos, perdislokuojami kariai.
Vėlgi, tai nereikia priimti, kad ruošiamasi karui prieš Lietuvą ar bus užimama Lietuva, bet akivaizdu, kad tai nekelia ramybės nei mums, nei latviams, nei estams, jeigu prie tavo sienų vyksta suintensyvinti kariniai mokymai, kaupiamos ginkluotosios pajėgos. Aišku, čia yra bendra saugumo dilema: mes bandome užtikrinti didesnį NATO buvimą mūsų teritorijoje, tai vėlgi atitinkamai suvokiama Rusija, nes veiksmas ir atoveiksmis yra labai akivaizdus.
Bet kalbėti, kad čia viskas stabilizavosi, yra saugu, tikėtis, kad niekas niekad nieko niekur nepuls, būtų naivu, žinant ypač tą neseną kelių metų istoriją su Gruzija, Ukraina ir Rusijos nuotykiais tose valstybėse“, – aiškino L. Jonavičius.
