Lietuvos dailės muziejus liepos 8 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečia į Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) atidaromą retrospektyvinę 100 metų jubiliejaus parodą „Vaclovas Ratas-Rataiskis (1910-1973) džiaugsmo dailininkas“ (veiks iki rugpjūčio 29 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, dailininko dukra Ramona Ratas-Zakarevičius, parodos kuratorė Irena Dobrovolskaitė. Atidaryme muzikuos pianistė Jūratė Karosaitė, dalyvaus Kauno šokio teatras „Aura“.
Vaclovas Ratas (ankstesnė pavardė Rataiskis) – žinomas grafikas, pedagogas – gimė 1910 m. vasario 25 d. Seinų apskrityje, Kapčiamiesčio vlsč., Paliepio kaime (dab. Lazdijų r., Veisiejų sen.). Šiemet, minint dailininko 100 metų jubiliejų surengta retrospektyvinė jo darbų paroda keliauja po Lietuvą. Pavasarį paroda rodyta Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kuris buvo viena pirmųjų Vaclovo Rato darboviečių. Birželį ji veikė muziejaus filiale Druskininkuose – Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje. Liepos mėnesį paroda pasiekė Vilnių ir 8 dieną atidaroma Radvilų rūmuose.
Parodoje „Vaclovas Ratas-Rataiskis (1910-1973) džiaugsmo dailininkas“ Vilniuje lankytojams pristatoma per 70 kūrinių iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos dailės muziejų ir privačių rinkinių, Australijos nacionaliniame muziejuje saugomų dailininko darbų faksimilių. Kauno meninio gyvenimo nuotraukų, knygų, menininkų grupių atributų parodai patikėjo Vaclovo Rato bičiulio Antano Kučo šeima.
V. Ratas – Kauno meno mokyklos absolventas, Adomo Galdiko mokinys, buvo vienas iš „Formos“ grupės, siekusios mene individualumo, tautiškumo ir modernumo sintezės, organizatorių. Siekdamas tobulėti 1935 m. išvyko į Italiją, aplankė Romą, Veneciją, Florenciją.
Po studijų užsienyje dailininkas dalyvavo parodose Košicėje (Čekoslovakija, 1935), Paryžiuje (1937 m. tarptautinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“ už Maironio „Jūratės ir Kastyčio“ iliustracijas pelno Diplome d'honneur), lietuvių dailės parodose Rygoje ir Taline (1937), V Rudens dailės parodoje (Kaunas, 1939), jo grafikos lakštai pasiekė tarptautinę medžio raižinių ir litografijų parodą Čikagoje. Pirmoji Rato darbovietė Lietuvoje – Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.
1944 m. Ratas su žmona Regina ir dukterimi Ramona pasitraukė į Vieną. Karui pasibaigus, Augsburge atidarė privačią dailės studiją, be to, dirbo „Žiburių“ savaitraščio dailės skyriaus redaktoriumi, skaitė paskaitas Miuncheno tarptautinėje meno akademijoje, dalyvavo Freiburge įsteigto (1947) Lietuvių dailės instituto veikloje, siuntė savo darbus į tarptautinę grafikos ir knygos meno parodą Belgijoje, kartu su Pauliumi Augiumi, Telesforu Valiumi ir Viktoru Petravičiumi išleido keturiasdešimties medžio raižinių albumą 40 wood-cuts (Augsburg, 1946) su tekstais anglų, prancūzų ir lietuvių kalbomis. Pats vienas iliustravo lietuvių liaudies pasaką apie juodvarniais laksčiusius dvylika brolių (The Twelve Ravens, Munich, 1949). Kitakalbiams sunkiai ištariamą pavardę (vienu metu pasirašinėjo Rataiskiu-Ratu) susitrumpino iki Rato.
1949 m. Ratas su šeima emigravo į Australiją. Iš pradžių gyveno Perte, 1954 m. persikėlė į Sidnėjų, kultūrinį šalies centrą. Čia gyvendamas sugebėjo iki tol Australijoje ne itin vertinamą grafikos meną, taikomą daugiau komercinei reklamai ir spaudai, paversti savarankiška meno šaka, savo svarbumu prilygstančia tapybai ir skulptūrai. Jis buvo vienas iš Sidnėjaus grafikų draugijos (Sydney Printmakers) kūrėjų, priklausė Šiuolaikinio meno draugijai (Contemporary Art Society). Burdamas darugėn kolegas, ėmėsi organizuoti pirmąją Australijos grafikos meno parodą. 1967 m., propaguodamas lietuvių meną Australijoje, suredagavo albuminį leidinį Eleven Lithuanian Artists in Australia (Vienuolika lietuvių dailininkų Australijoje) su autorių darbų reprodukcijomis, iliustravo Agnės Lukšytės, taipogi Australijos imigrantės, novelių rinkinį „Kalnų velnias“ (Belmore, 1970).
Jaunystėje daug ir kantriai raižęs medį, Australijoje Ratas susidomėjo minkštesnėmis ir nevaržančiomis fantazijos technikomis. Dirbo daug, greitai, spontaniškai. Nors ir pamėgęs monotipijos techniką, raižęs metalą, linoleumą, jis ir toliau kūrė įspūdingas didelio formato medžio graviūras. Jo kūryboje daug Australijos gamtos, pajūrio peizažų, čiabuvių gyvenimo, paukščių, neretai – ir geometrinių konstrukcijų, abstrakcijų. Linijos taupumas, piešinio elegancija, neįvardijamų formų įvairovė, lengvos kaip laki fantazija spalvos, dekoratyviai interpretuoti siužetai teikė Rato kūrybai nenusakomo žavesio.
Po 1966 m. diagnozuotos leukemijos menininkas gyveno dar septynerius metus. Stebina jo paskutiniųjų metų džiaugsmingų spalvų monotipijos. Mirė dailininkas 1973 m. sausio 3 d. Sidnėjuje.
Sužinojusi ligos diagnozę, tėvo kūrybos likimu ėmė rūpintis duktė Ramona. Ji atsisakė baleto trupės gastrolių ir 1967 m. surengė keletą sėkmingų Rato kūrybos parodų Niujorke, Čikagoje, Klivlande, Los Andžele, Vašingtone. Ramona Ratas-Zakarevičius ne kartą yra lankiusi Lietuvoje ir dovanojusi muziejams australiško periodo Rato darbų.
Paroda Radvilų rūmuose veiks iki 2010 m. rugpjūčio 29 d.
