Radviliškio rajone Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnų demaskuoti korupciniai ryšiai atskleidė, kaip aukšti skirtingų institucijų pareigūnai vardan bendrų tikslų gali dirbti ranka rankon.
Buvęs ilgametis STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas, socialinių mokslų daktaras Kęstutis Juozas Zaborskas įsitikinęs, jog Radviliškio rajone įsigalėjusią sisteminio pobūdžio korupciją sunaikinti įmanoma tik senuosius veikėjus pakeičiant naujais.
Pranašiškos STT išvados
„Šiaulių krašte“ ne kartą rašyta apie korupcijos skandalų krečiamą Radviliškio rajoną.
Nuo praėjusių metų gruodžio 19 dienos, kai buvo sulaikytas Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis ir Savivaldybės tarybos narys, Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojas Aloyzas Juodis, STT erelis rajono galingiesiems kirto daug kartų.
Korupcija įtariamų asmenų skaičius peršokęs dešimtį.
Dar prieš gerą pusmetį iki korupcinių skandalų Savivaldybės grietinėlė buvo įspėta, kad Savivaldybę stebi specialiosios tarnybos.
Radviliškio rajono savivaldybėje pernai birželį STT paviešino atliktos korupcijos rizikos analizės išvadas, kurios rodo, kad terpė korupciniams nusikaltimams buvo atsiradusi kur kas anksčiau, nei pareikšti pirmieji įtarimai.
Citata iš STT išvadų
„Išanalizavus Savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus, Nuolatinės statybos komisijos, vyriausiojo ekologo, administracinių teisės pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo veiklą, konstatuota, kad neišsamus kai kurių procedūrų reglamentavimas ar jų nenustatymas, aiškiai neapibrėžtos tarnautojų kompetencijos ribos, nepakankamas kontrolės mechanizmas, netinkamas procedūrų dokumentinis įforminimas sudaro prielaidų korupcijai ir Savivaldybės tarnautojų piktnaudžiavimui.
Savivaldybė 2007–2011 metais neskyrė pakankamo dėmesio Korupcijos prevencijos įstatyme numatytų priemonių įgyvendinimui: nebuvo vykdomas teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas, Savivaldybė per pastaruosius penkerius metus nesikreipė į STT dėl asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas savivaldybės įstaigoje, patikrinimo. Savivaldybės Korupcijos prevencijos komisija neinformavo visuomenės apie savo veiklą.“
Įspūdingas įtariamųjų sąrašas
Tokį net Lietuvoje išskirtinį reiškinį, kai įtariamaisiais tapo visas būrys vieno rajono aukšto rango valstybės tarnautojų ir pareigūnų daugelis ekspertų įvardina organizuotu nusikalstamumu – mafija.
* Pirmasis areštinėje dėl STT pareikštų įtarimų korupcija 2011 metų gruodžio antroje pusėje atsidūrė Radviliškio meras konservatorius A. Čepononis.
* Įkandin mero areštinės durys atsivėrė konservatoriui, Savivaldybės tarybos nariui, chirurgui A. Juodžiui.
* Pirmosiomis 2012 metų sausio dienomis STT agentai įtarimus pareiškė Radviliškio kultūros centro direktoriui 35 metų Romualdui Juzukoniui.
* Už grotų atsidūrė Radviliškio savivaldybės narys konservatorius Gintaras Žilėnas. Jo pavardė sušmėžavo Panevėžį sukrėtusiame korupcijos skandale.
* Įtarimai pareikšti Radviliškio savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiajam specialistui konservatoriui Kęstučiui Čiūdarui.
* Į korupcija įtariamų asmenų gretas stojo ir buvusi įmonės „Leo statyba“ direktorė konservatorė Vilma Adomaitienė bei šios bendrovės darbų vykdytojas Leonardas Šeštokas.
* Sausio pabaigoje įtariamuoju tapo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius konservatorius Eugenijus Pranevičius.
* Vasarį piktnaudžiavimu tarnyba įtartas Šeduvos seniūnas konservatorius 63 metų Kostas Dočkus.
* Rugpjūčio pradžioje Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo baudžiamojon atsakomybėn leido patraukti Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėją Vytautą Butvilą.
STT atliekami tyrimai liudija, kad visi įtariamieji galėjo veikti išvien ir organizuojant viešuosius pirkimus, ir įsisavinant europines investicijas, ir siekdami vieni kitiems naudingų paslaugų.
Tačiau nuo pareigų nušalinti įtariamieji ir toliau demonstravo galią ir įsidarbino mokesčių mokėtojų išlaikomuose postuose.
Administracijos direktorius E. Pranevičius tapo (dabar teismo sprendimu nušalintas) Savivaldybės Turto ir vietinio ūkio skyriaus vedėju, o meras A. Čepononis įsitaisė konsultantu Savivaldybei pavaldžioje įmonėje „Radviliškio šiluma“.
Redakcijos turima informacija leidžia daryti prielaidas, kad nuo pareigų nušalintieji pareigūnai galimai aktyviai veikia tarsi iš pogrindžio ir todėl gali daryti įtaką rajono valdžios sprendimams.
Parama – partijai
Radviliškio kraštas pagarsėjo sulaikius kyšio davimu Seimo nariui Vitui Matuzui įtariamą lobistą Andrių Romanovskį. STT įtarė, kad dalis kyšio – apie 33 tūkstančius litų – buvo neteisėtai išgryninta banke ir perduota tiesiogiai V. Matuzui.
Likusi kyšio suma – 22 tūkstančiai litų – esą V. Matuzo iniciatyva ir nurodymu buvo panaudota paremti Panevėžio krašto ir Radviliškio krašto visuomenines organizacijas, sąjungas, bendrijas ir draugijas.
STT žiniomis, ši parama buvo skirta politinės kampanijos laikotarpiu, siekiant privilioti rinkėjus balsuoti už Tėvynės Sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus.
Rajone – sisteminė korupcija
Buvęs ilgametis STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas, socialinių mokslų daktaras Kęstutis Juozas Zaborskas teigia, kad savivaldybėse (ypač mažose) yra palankiausia terpė pasireikšti korupcijai ir interesų konfliktams, nes čia visi glaudžiai susiję, vieni kitus pažįsta.
Anot jo, padėties analizė rodo, kad Radviliškyje įsigalėjusi sisteminio pobūdžio korupcija, kuri neabejotinai daro didelę žalą visuomenei, griauna pasitikėjimą valstybe.
„Tarptautinėse konferencijose, skirtose kovai su korupcija, beveik vienbalsiai teigiama, kad įsigalėjus sisteminei korupcijai yra tik vienas būdas ją pažaboti – panaikinti įstaigas vietoje jų įsteigiant naujas, – teigė pašnekovas. – Arba atleidus visus darbuotojus paskirti naujus, atrenkant juos pagal specialius sąžiningumo ir padorumo kriterijus.“
Kadangi tai padaryti, anot K. J. Zaborsko, šiuo metu vargu ar realu, belieka sustiprinti korupcijos prevenciją ir antikorupcinį švietimą.
Prevencinė priemonė – kalėjimas
„Tačiau kad ir kiek dėtume pastangų korupcijos prevencijai, žmogiškasis faktorius liks lemiantis“, – įsitikinęs K. J. Zaborskas.
Jo teigimu, 10-15 procentų valstybės tarnautojų nereikia jokių korupciją ribojančių taisyklių ir procedūrų, nes jie ir taip pasielgs pagal sąžinę.
Apie 70-80 procentų tarnautojų pasielgs pagal situaciją. Tokiems labiausiai galėtų padėti tarnautojų elgesio kodeksai, prieškorupcinės taisyklės.
Tačiau kad kodeksai ir taisyklės veiktų realiai, pirmiausia jais turi vadovautis aukščiausi vadovai, kitaip tai bus tik paprastas popieriaus lapas į stalčių.
Apie 10-15 procentų asmenų ateina dirbti į valstybės tarnybą, kad esą pasinaudodami pareigomis papildytų savo kišenę.
Šiai kategorijai žmonių yra tik vienas vaistas – baudžiamojo pobūdžio griežtos sankcijos.
K. J. Zaborsko žodžiais, tenka tik apgailestauti, kad iki šiol nėra normalaus tarnautojo elgesio kodekso, nėra reikiamai organizuotas sisteminis antikorupcinis mokymas, o teismų taikomos bausmės nėra pakankamai griežtos.
Tokiose šalyse kaip Kanada ir Belgija teisėsaugos institucijų pareigūnams, taip pat renkamų valdžios organų nariams, teigė ilgametis STT pareigūnas, taikomos dvigubos sankcijos.
Kanadoje už korupcinę veiką paprastam darbuotojui skiriama kalėjimo bausmė iki 7 metų, o teisėsaugos pareigūnui ar tarybos nariui – iki 14 metų. Kalėjimas veikia kaip prevencinė priemonė.
„Dėl specifinės situacijos Radviliškyje galbūt galima būtų panaudoti veiklos rizikos vertinimo sistemą (angl. BRASS), kurią naudoja STT savo darbuotojų atrankai, – svarsto K. J. Zaborskas. – Tačiau ji naudojama tik STT poreikiams, nes nėra įsigyti tam tikri psichologiniai testai.“
Edita KARKLELIENĖ