Prieš kelias dienas policija pasidalijo skubiu pagalbos prašymu apie dingusį be žinios poetą.
S. Jonauskas buvo Lietuvos poetas, žurnalistas, redaktorius.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su mirusio poeto sūnumi, paaiškėjo kiek daugiau detalių.
Rado pamestus daiktus
„Sunkiai rišasi mintys. Bet esmė ta, kad kaimynų vaikai tiesiog vaikščiodami rado pamestą batą, pranešė mums. Netoli pamestas šlepetes radome upelyje už maždaug kilometro ar dviejų nuo sodybos.
Nežinau, ką galima daugiau pridurti. Nenoriu labai gilintis į smulkmenas, bet noriu ypatingai padėkoti už didžiulę pagalbą kaimynams, operatyviai veikusiai policijai, visos pajėgos buvo mestos, nariai, sraigtasparnis, šuo, dronas, žmonės, kurie meldėsi“, - tv3.lt sunkiai rinkdamas žodžius sakė sūnus Rokas.
Sirgo Parkinsono liga
tv3.lt primena, kad pirminėje pareigūnų informacijoje buvo skelbta, kad iš namų išėjo vilkėdamas tamsios spalvos sportines kelnes, tamsiai rudos ar juodos spalvos megztinį, avėjo dvi skirtingas šlepetes (viena iš jų panašį į „Crocs“, kita šlepetė – su atvira priekine dalimi), be kojinių.
Vyras sirgo Parkinsono liga.
Stasys Jonauskas (g. 1948) – poetas, 1987 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, 2004 m. Jotvingių premijos laureatas. 1970 m. baigė Žemės ūkio akademiją, 1981 m. – Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus.
Reikšmingas kūrybos palikimas
Dirbo vietiniame Skuodo laikraštyje. Nuo 1973 m. iki 1998 m. išleido 7 poezijos rinkinius, 2004 m. –poezijos rinktinę „Žolės balsas“. Pirmajame S. Jonausko eilėraščių rinkinyje „Didelis laukas“ (1973) įžvelgiama tuometinių poetų (ypač – Marcelijaus Martinaičio) įtaka.
Vėlesniuose sukuriamas savitas poetinis pasaulis, kuriam būdingas vaizdų konkretumas, objektyvus pasakojimas, besisukantis apie žemdirbio darbų ciklą.
Įvaizdžiai ir metaforos pabrėžia kūrybinę visumą. „S. Jonauskas demonstruoja žinias apie gamtos pasaulį, tačiau tai tik pabrėžia, padidina mūsų nežinojimą pasaulio akivaizdoje. Nežinojimas, artėjantis prie absurdo, tačiau nuolat pasiliekantis įtempto klausimo būsenoje, neleidžia tiesiog mėgautis ir žaisti beprasmybe, absurdiškumu.
