Vilniaus universitete šį penktadienį per spaudos konferenciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis sakė, kad kapavietė, kurioje su kitais dviem asmenimis buvo užkastas partizanų vadas, atkasta tik prieš savaitę.
Šios savaitės pirmadienį palaikai atvežti į Vilniaus universitetą, šios aukštosios mokyklos antropologai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai patvirtino, kad tikrai rasti A. Ramanausko-Vanago palaikai.
„Tas buvo nepaprastai operatyviai padaryta (...), trečiadienį dienos pabaigoje jau buvo rezultatas – taip, patvirtinta“, – sakė E. Peikštenis.
Vilniaus universiteto Mokslo prorektorius, Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas savo ruožtu per spaudos konferenciją pabrėžė universiteto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei teismo medicinos ekspertų bendradarbiavimo svarbą.
Anot jo, šis radinys – tik „ledkalnio viršūnė“.
„Iš esmės tai yra ledkalnio viršūnė, tai didžiulio ankstesnio darbo, ankstesnio įdirbio archyvuose ir visur kitur rezultatas. Ir tikrai dabar galime tikėtis, kad naudodamiesi sukaupta patirtimi mes galime dirbti ir toliau“, – sakė R. Jankauskas.
Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse turėtų būti užkasta ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Tikėtina, kad čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė.
Spaudos konferencijoje tyrėjai pasakojo, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai – gerai išlikę.
„Šie palaikai nebuvo (paveikti cheminėmis medžiagomis – BNS), jie buvo pilnai skeletuoti“, – sakė R. Jankauskas.
Specialistų aiškinimu, tai gali būti laimingas atsitiktinumas, pavyzdžiui, pamiršus palaikus prieš užkasimą apipilti chemikalais, arba tuo metu (1957 metais) dar galėjo apskritai nebūti reglamentuota praktika taip naikinti palaikus. Pernai tose pačiose kapinėse atkasti slapti 1962 metų palaidojimai buvo prastesnės būklės.
Tyrėjai teigė, kad partizanų vado palaikai dar gali būti tiriami apie mėnesį, nes paraleliai analizuojami iš viso dešimt praėjusį penktadienį atkastų kūnų, tuomet jie bus atiduoti perlaidoti.
„Kaip bebūtų, pasiruošimas valstybinėms laidotuvėms, manau, užtruks ilgiau, negu palaikų ištyrimas, mes tikrai būsime tam laikui pasiruošę“, – sakė R. Jankauskas.
Prie tyrimų prisidėjęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis sakė, kad A. Ramanauskas-Vanagas yra pirmasis atrastas partizanų vadas, tačiau taip pat kruopščiai yra ieškoma ir eilinių partizanų.
„Mes nelinkę skirstyti laisvės kovotojų į vadus ir eilinius, mums yra visi vienodi. Jeigu mes gauname informacijos apie eilinį partizaną, mes ją tikriname, palaikus perduodame giminėms, kad įvyktų krikščioniškos, civilizuotos perlaidojimo ceremonijos. Tikrai yra įdomus kiekvienas tyrimas, kiekvienas labai detalus, su visais detektyviniais ir emociniais elementais“, – dėstė D. Žygelis.
Kaip jau skelbta, sovietų nužudyto A. Ramanausko-Vanago palaikai rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje, palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų ieškojo kelis dešimtmečius.
Praėjusių metų pradžioje į centrą kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie Našlaičių kapinėse užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų.
Apie galimai užčiuoptą siūlo galą Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovais pranešė praėjusių metų gruodį. Tyrėjai tuomet paskelbė nustatę, kad Našlaičių kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus.
Iki tol buvo žinoma, kad šiose kapinėse buvo laidojami negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai. Taip pat šiose kapinėse buvo užkasamos medicininės atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 metų Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 buvo kaltinami politiniais nusikaltimais ir egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime.
Kol kas Našlaičių kapinėse rasti 27 KGB ir Lukiškių kalėjimuose nužudytų asmenų palaikai. Šiuo metu vyksta šių asmenų identifikavimo darbai. Archeologiniai tyrinėjimai bus tęsiami.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais.
