Gyvūnų globėjos rankose – retas ir itin gražus paukštis.
„Tai yra vienas iš plėšriųjų Lietuvos paukščių, tai yra vištvanagis, pagal jos dydį, tai turėtų būti patelė, tai turėtų būti metų maždaug laiko pagal vadinamą apsiaustą plunksnų, greičiausiai, jinai, kaip spėjame, nes kadangi nėra nė vieno lūžio, nėra jinai išsekusi, jinai visiškai yra stipri, normali“, - pasakoja gyvūnų globos speccialistė Eglė Mulevičiūtė.
Gyvūnų globėjų asociacija ir „Nuaras“ paukštį slaugė porą dienų. Vištvanagis pastebėtas mieste, ko gero, stipriai susitrenkęs krūtinę. „Paukštis buvo pastebėtas dvi dienas straksintis vienoje vietoje, žmonės galiausiai užvertė ant jos šašlykinę, kad nepabėgtų, atsargiai užvertė tikrai, ir mes perėmėm į savo globą tą paukštį“,- pagavimo situacija nupasakojo E.Mulevičiūtė.
Tačiau rūpintis šiuo gražuoliu užduotis ne iš lengvųjų. Vištvanagio meniu – žalia mėsa, bet su „prieskoniais“.
„Ėjom pašukuoti šuniukų, kartu su kailiu, irgi išsivoliojus į mėsą, paduodama yra paukščiams, tai yra svarbu jo mitybai, racionui, nes gamtoje, kaip žinome, niekas nepatiekia žalios mėsos, tai paukščiai plėšrieji ėda ją su visais kaulais, su visom plunksnom, su viskuo“, - apie neįprastą priežiūrą pasakoja ekspertė.
Nors prieglaudoje ir nieko netrūksta, tačiau sustiprėjusių paukščių vieta – laisvėje. Jau matytą vištvanagį ir gulbę nebylę gyvūnų globėjai tupdo į automobilį ir veža paleisti.
Ši gulbė pas mus atskrido iš Lenkijos.
„Neaišku, kokį atstumą aiškų skrido paukštis, galbūt nesusiorientavo, galbūt sumaišė vandenį su asfaltu, taip kitą kartą irgi būna, nusileido vidury miesto Klaipėdos, na, ir tiesiog įtariam, kad gali būti šiek tiek prisitrenkusi, tai irgi keletą dienų palaikėme, įsitikinome, kad yra sveikas paukštis, maitinasi, priešinasi, šnypščia“, - sako E.Mulevičiūtė.
Skambučių dėl neva prišalusių vandens paukščių sulaukiama kasdien, bet patariama neskubėti vertinti, įsitikinti, ar paukštis tikrai nepaskrenda, ir tik tada kviesti pagalbą.
„Jos tiesiog tupi ant to ledo, susikišusios snapus po plunksnon, ir tiesiog taip taupo energiją dėl to, kad yra šalta. Jos būna kitą kartą netgi būriais didžiuliais – viena šalia kitos, ne prie pat. Bet tiesiog tokia gausybė, būrys sutūpęs, tiesiog taupo energiją“, - prašo iš karto nepanikuoti E.Mulevičiūtė.
Gulbei paleisti pasirinkta vieta, kuri neužšąla – jūra prie molo. Viešnia iš Lenkijos labai drąsi – vos įleista į vandenį skuba tolyn. Vištvanagiui tinkamesnis miškas.
Kad gulbė nuplauks, pašnekovė neabejojo, bet štai dėl plėšriojo paukščio baimės buvo.
Vištvanagių Lietuvoje peri apie 600–700 porų, paukštis įrašytas į raudonąją knygą, nes nyksta dėl kertamų miškų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.