Vilniuje viešintis Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius rabinas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris) bando iš mirties taško judinti žydų turto grąžinimo klausimą.
Pirmadienį su keliais Lietuvos politikais susitikęs A.Bakeris domėjosi, kaip jie vertina Vyriausybės parengtą įstatymo projektą ir kokias mato galimybes jį priimti Seime.
„Tikiuosi, kad Vyriausybė pagaliau įstatymo projektą pateiks Seimui, o šis jį priims“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo vicepirmininku, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiu Andriumi Kubiliumi BNS sakė A.Bakeris.
Beje, su dabartiniu Vyriausybės vadovu socialdemokratų partijos pirmininku Gediminu Kirkilu A.Bakeris susitikti neketina.
Svečias A.Kubiliui įteikė savo parengtą pažymą, pavadintą „Lietuvos pažadai“. Keliuose lapuose buvo surinkti aukščiausių Lietuvos vadovų viešai duoti pažadai spręsti žydų turto grąžinimo klausimą. Pirmasis įrašas datuotas 2002 metais.
„Vyriausybė stumdo (žydų turto grąžinimo klausimą – BNS) kaip karštą bulvę, nei praryja, nei išspjauna“, – vartydamas Lietuvos pažadų sąrašą BNS sakė A.Kubilius.
Anot jo, A.Bakeris domėjosi, ar Seimas pritartų Vyriausybės parengtam projektui, jeigu dokumentas pagaliau atkeliautų į parlamentą. „Sakiau, kad nematau didelių problemų, jog tą reikia spręsti. Kitos Europos šalys yra tą klausimą išsprendę, – tvirtino konservatorius. – Kiek man sako, kad tai nėra mūsų ekonomiką sužlugdanti problema. Kalbama apie 100 ar 200 mln. litų per dešimt ar penkiolika metų.“
Tačiau A.Kubilius per susitikimą užsiminė svečiui, kad kai kurie Lietuvoje gyvenančių žydų bendruomenės nariai kritikuoja Vyriausybės parengtą projektą. „Jie sako, kad ten ne visai tinkamai kuriamas fondas, kuris valdytų pinigus, kad jame neatstovaujamos organizacijos, kurios realiai turėtų būti paveldėtojos“, – savo abejones perpasakojo Lietuvos politikas.
Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų departamento direktorius pirmadienį taip pat susitiko su pirmuoju Seimo vicepirmininku liberalcentristu Algiu Čapliku.
Teisingumo ministerijos parengtame Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo projekte rašoma, kad „žydų religinių bendruomenių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėmėju pripažįstamas ir nuosavybės teisės pagal šį įstatymą atkuriamos Lietuvos žydų bendruomenės, Lietuvos žydų religinės bendrijos ir Pasaulio žydų restitucijos organizacijos įsteigtai viešajai įstaigai Lietuvos žydų paveldo fondui“.
Pagal šį projektą išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas fondui būtų grąžinamas tokia pačia tvarka kaip ir religinėms bendrijoms, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
„Išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas, perduotas fondui, ir kompensacijos už išlikusį žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą turi būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams, išskyrus lėšas, kurios bus skiriamos holokausto aukoms“, – teigiama projekte.
Premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas BNS sakė, kad galvojama ir apie paprastesnį klausimo sprendimo būdą. Svarstomas sumanymas parengti specialų įstatymą, pagal kurį būtų paprasčiau pervesti kompensaciją už žydams priklausiusį turtą.
„Nenorime veltis į ginčus dėl atskirų objektų ir leisti užsidirbti advokatams“, – sakė V.Kavaliauskas.
