Bendrojo vidaus produkto, eksporto, pramonės augimo rodikliai, skolinimasis tarptautinėse rinkose, užsienio investicijos – tai vardina vyriausybės atstovai ir kai kurie ekonomistai, apžvelgdami gerus šių metų pokyčius. Tačiau kiti atkreipia dėmesį, kad šie rodikliai neatspindi žmonių gyvenimo kokybės. Taigi kokie šie metai buvo verslui ir žmogui?
Sutariama, kad statistiškai pirmieji devyni metų mėnesiai Lietuvai buvo sėkmingesni nei paskutiniai. Jie sujaukė optimistines nuotaikas ir kiek pablogino bendruosius rodiklius.
Viena nedidelė kavinė-parduotuvė Vilniaus senamiestyje įsikūrė gegužę. Jos savininkė Ramunė Franckevičienė įmonę įsteigė ir verslą pradėjo šiemet. R. Franckevičienei priklauso ir nedidelė kepyklėle už keleto gatvių. Iki tol dirbusi, kaip pati sako, samdoma darbuotoja su popieriais, moteris nusprendė išnaudoti savo pomėgį gaminti saldumynus.
„Ateina laikas, kai kažką norisi keisti, pradėti kažką savo. Mūsų šeimoje iš kartos į kartą buvo perduodamos saldžių kepinių tradicijos. Ir mačiau, kad mūsų rinkoje tikrai trūksta tokių gaminių“, – pasakoja verslininkė.
R. Franckevičienė mokėsi verslo vadybos, tačiau vis tiek daug turėjo domėtis papildomai, nes reikėjo aprėpti dvi sritis – gamybą ir pardavimus. Verslą ji pradėjo iš savų lėšų, nes esą metų pradžioje skolinti naujam verslui niekas nenorėjo.
„Metai buvo tikrai nelengvi, kiekvienas pradėjęs savo verslą turbūt žino, kad pradžia yra tikrai sunki, kad reikia dirbti ne 8 valandas, o tikrai žymiai daugiau. Ir turi žinoti daug. Didelė įmonė turi daug padalinių, kiekvienas rūpinasi savo sritimi, o tu turi rūpinti viskuo“, – sako moteris.
Sunkiausia, anot R. Franckevičienės, buvo rasti darbuotojų, ypač konditerių, kurie mokėtų ir norėtų kepti daug įvairių šviežių pyragų be konservantų. Nelengva buvo rasti ir pardavėjų, tačiau dabar – dešimties darbuotojų komanda jau suformuota ir kurį laiką nesikeičia. Skaičiuodama pusmečio veiklos rezultatus, nauja verslininkė nuostolių neplanuoja, priešingai – planuose nauja parduotuvė arba kitokie plėtros sumanymai.
Ši įmonė yra viena iš tūkstančių šiemet įsteigtų įmonių Lietuvoje. Ūkio ministerijos duomenimis, nuo sausio iki rugsėjo naujų įmonių iš viso įregistruota apie 8000. Tai yra 20 procentų daugiau nei pernai ir tai, anot ūkio ministro Rimanto Žyliaus, yra geri, džiuginantys skaičiai.
„Šie metai, aš pasakyčiau, Lietuvos ekonomikai buvo ypatingai geri. Iš tikrųjų mūsų verslas parodė, kad turi labai daug vidinės jėgos, kaip atsilaikyti nuo milžiniškų problemų, kurios buvo užgriuvusios visą pasaulinę ekonomiką. Sugebama pasinaudoti, kad konkurentai yra atsidūrę irgi sudėtingose situacijose. Ir čia mes matėme didėjantį Lietuvos BVP, kurį sukuria eksportas. Matėme didelį mažųjų įmonių gyvybingumą. Aš manau, kad tai buvo pasitikėjimo metai. Turėjome vieną didžiausių augimų Europos Sąjungoje“, – teigia ūkio ministras.
R. Žylius sako, kad skaičiuojant šių metų reikšmingus įvykius, reikėtų pasidžiaugti iniciatyvomis, kurios supaprastino verslo kontrolę ir tuo, kad įvairūs inspektoriai dabar siekia ne bausti, o konsultuoti verslininkus. Taip pat, anot R. Žyliaus, šiemet buvo sukurti įstatymai, kurie lengvins naujo verslo steigimą, mažins apribojimus jo įstatiniam kapitalui.
„Mes buvome tokioje sisteminėje mąstymo ir valdymo krizėje. Bėdų iš tikrųjų yra daug. Ir manau, kad viena didžiausių yra tebesitęsianti emigracija, kuri reiškia Lietuvos ekonomikos nukraujavimą. Kai dešimtys tūkstančių žmonių palieką šalį, mes netenkame nacionalinio turto kūrėjų. Pagrindinis rodiklis yra žmonių gyvenimo kokybė, o ne BVP. Aš nemanau, kad Lietuva šiuo metu mąsto sistemiškai ir efektyviai kovoja su skurdu ir nelygybe, kuri yra nuolat didėjanti. Eksportas neatlaikys tos didėjančios suirutės, todėl pirmiausia reikia žiūrėti, kaip susitvarkyti šalies viduje“, – tvirtina Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Povilas Gylys.
Tačiau vyriausiasis „Swedbanko“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad sparčiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių augusia ekonomika, rekordiniu eksportu ir tuo, kad pramonė atkūrė savo vertę, pasidžiaugti visgi reikėtų.
„Aš, kaip ekonomistas, pirmiausia žiūriu į apčiuopiamus rodiklius, kurie rodo, kaip keitėsi Lietuvos ekonomika. Dauguma sričių rodo, kad mes tą nuosmukį išgyvenime ir dabar jau esame naujame ekonomikos vystymosi etape“, – sako ekonomistas.
Tačiau taip pat N. Mačiulis teigia, kad galima suprasti žmones, kurie įvairiose apklausose teigia, kad šie metai jiems buvo sunkūs. Anot jo, namų ūkių pajamos šiemet buvo mažos ir jei jos didėjo – visgi lėčiau nei kainos.
N. Mačiulis sako, jog šie metai dar kartą įrodė, kad Lietuva yra glaudžiai susijusi su pasauline ekonomika. Kalbėdamas apie svarbiausius šių metų įvykius, jis pirmiausia primena tai, kas įvyko pasaulyje – Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos sukilimai augino naftos kainą, o tai prisidėjo ir prie kainų kilimo Lietuvoje, taip pat dėl problemų euro zonoje mažėjo užsakymų, prastėjo įmonių lūkesčiai, o cunamis Japonijoje ir Fukušimos nelaimė taip pat paveikė ne tik naftos kainas, bet ir netiesiogiai darė įtaką pramonei.
„Lietuvoje svarbiausi sprendimai buvo susiję su šešėline ekonomika. Pavyzdžiui, kasos aparatų įvedimas turgavietėse, kur prekiaujama maisto produktais. Jau dabar oficiali statistika parodė, kad iš tiesų tai nebuvo neteisingas sprendimas. Matome, kad maisto produktų apyvarta pradėjo sparčiai augti jau vasaros pabaigoje ir rudenį. Padidintos baudos vidutinio sunkumo nusikaltimams, atsirado nauji muitininkų rotacijos principai. Bet aišku, neįvyko esminis lūžis ir kova su šešėline ekonomika vis dėlto yra fragmentinė“, – teigia N. Mačiulis.
Kasos aparatų įvedimą palaiko ir ekonomistas Povilas Gylys. „Nenoriu gilintis į detales, bet iš principo mes visi turime mokėti mokesčius, jeigu norime gyventi civilizuotoje šalyje. Manau, kad šia prasme buvo padaryta teigiamų žingsnių“, – sako jis.
N. Mačiulis svarbiu šių metų sprendimu, kuris turės teigiamą poveikį, vadina ir sugriežtintas būsto skolinimosi taisykles. Kol nekilnojamojo turto rinka šalyje vis dar vangi, anot N. Mačiulio, to poveikį įvertinti sunku, tačiau ateityje jį tikrai pamatysime. Kalbant apie skolinimąsi, pasidžiaugti šiemet, anot N. Mačiulio, reikėtų ir tuo, kad Lietuva tarptautinėse rinkose skolinosi pigiau nei Ispanija ir Italija – dvi didžiausios euro zonos ekonomikos. Na, o Vyriausybė šiemet džiaugiasi ir darbais energetikos srityje – rastas strateginis investuotojas Visagino atominei elektrinei, nutarta statyti suskystintųjų dujų terminalą.
„Manau, suskystintų dujų terminalas reikalingas Lietuvai. Jis tikrai leis sumažinti vartojamų dujų kainą“, – sako N. Mačiulis.
Tačiau abu ekonomistai – P. Gilys ir N. Mačiulis, primena, kad 2011-ieji – dar vieni metai, kai šalyje realiai neprasidėjo renovacija.
„Deja, manau, kad tai viena iš tokių silpniausių vietų Lietuvos ekonomikoje. Realiai galime sakyti, kad renovacija taip ir neprasidėjo. Alternatyvų mes neturime, nes toks energetinis efektyvumas, koks yra dabar, yra tikrai netenkinantis. Ir jeigu mes turėsime pigesnes dujas ir alternatyvių elektros šaltinių, tai neišsprendžia problemos. Nes tai, kiek energijos mes sunaudojame, yra neadekvačiai daug“, – teigia N. Mačiulis.
Užsienio investicijos – dar viena sritis, kurią, kalbėdamas apie praėjusius metus, pabrėžia ūkio ministras. Anot R. Žyliaus, Lietuvai svarbios užsienio investicijos pirmiausiai iš augimo regionų pasaulyje – tokių kaip Azija. R. Žylius sako, kad atėjus kokiai nors kompanijai iš Lietuvos verslui nepažįstamos šalies, iš karto suaktyvėja abipusis ekonominis bendradarbiavimas.
„Lietuvos įmonės pradeda dirbti su atsiradusiais investuotojais, atsiranda pažintys, atsiranda kitos kultūros supratimas, tai ženkliai palengvina išėjimą į kitas rinkas. Pavyzdžiui, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius mes pasirašėme sutartis dėl dvidešimties investicinių projektų, kurių bendra vertė yra daugiau nei 350 mln. Yra numatyta sukurti daugiau negu 2500 naujų darbo vietų“, – sako ūkio ministras R. Žylius.
Neringa GUDIŠAUSKAITĖ
