Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius prašo dar kartą išanalizuoti onkologijos padėtį Lietuvoje, o susidariusią padėtį taisyti paciento naudai.
Pažymą apie atliktą tyrimą Seimo kontrolerius pateikė sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului ir Vyriausybei.
Pasak Seimo kontrolieriaus, kai beveik 20 proc. gyventojų mirtingumo priežastis yra vėžys, valstybei net ir išgyvenant sunkų finansinį laikotarpį būtina dėti vieningas pastangas susidariusiai padėčiai gerinti arba bent jau daryti viską, kad padėtis gydant onkologines ligas neblogėtų.
Seimo kontrolierius siūlo visoms institucijoms vieningai siekti, kad būtų užtikrintas onkologijos srities paslaugų finansavimas ir padidintas piliečiams teikiamų tokių paslaugų skaičius.
Pasak R. Valentukevičiaus, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) galimybių ribojimas ir naujų onkologijos skyrių kūrimas kitose ligoninėse realiai didina išlaidas. Tokiu atveju lėšos skiriamos naujos infrastruktūros kūrimui, o turimos pajėgos panaudojamos tik iš dalies, nes dėl sumažinto finansavimo instituto klinikoje stacionarių lovų skaičius buvo sumažintas šimtu.
Kita problema: neturint tinkamai parengtų onkologinių ligų specialistų yra įteisinta, kad onkologinius ligonius gali gydyti medikai, neturintys onkologo-chemoterapeuto arba onkologo-redioterapeuto licencijų (pulmonologai, ginekologai, urologai ir kt.), t.y. teikiama nekvalifikuota paslauga, už kurią mokama kaip už specialisto paslaugą. Bet svarbiausia, pasak Seimo kontrolieriaus, kad dėl tokios sistemos blogėja gydymo rezultatai, nukenčia pacientas.
Onkologai skaičiuoja, kad kasdien beveik 50 žmonių Lietuvoje išgirsta vėžio diagnozę, kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimo šia liga atvejų, o iš viso sergančiųjų skaičius jau yra perkopęs 70 tūkstančių. "Tai viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus sveikatos rykščių, todėl manau, kad onkologines ligas turėtume pripažinti viena didžiausių šiandienos problemų ir skirti joms atitinkamą dėmesį bei finansavimą", - tyrimo išvadas apibendrina R. Valentukevičius.
Į Seimo kontrolierių piktindamasi pareigūnų veiksmais sprendžiant onkologinių ligų gydymo problemas Lietuvoje kreipėsi Seimo narė Dangutė Mikutienė. Jos teigimu, Valstybinėms ligonių kasoms taikant kvotas VUOI teikiamoms paslaugoms bus ribojamos onkologinių ligų gydymo paslaugos pacientams. Seimo narė nuogąstavo, kad jau 2009 m. stacionare likdavo šimtai tuščių lovų, pagalbos nesulaukdavo potencialūs onkologiniai ligoniai, o šiemet dar 10 proc. planuojama mažinti paslaugų finansavimą.
Seimo kontrolieriui paprašius paaiškinti susidariusią padėtį, Sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad VUOI paslaugų prieinamumas pacientams ribojamas ne dėl nepakankamo finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bet dėl vidinių šios gydymo įstaigos darbo organizavimo problemų. Seimo kontrolierius buvo patikintas, kad ir toliau bus siekiama, jog sveikatos sistema būtų vienodai prieinama visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, kad būtų efektyviai finansuojama ir valdoma bei kokybiška. Be to, sveikatos sistema yra grindžiama solidarumo ir teisingumo principais.
Tačiau VUOI direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas Seimo kontrolierių informavo, kad 2009 m. gegužę pagal sutartį su teritorinėmis ligonių kasoms gaunamos lėšos sumažėjo 11 proc., o nuo 2010 m., pakeitus teikiamų paslaugų apmokėjimą, finansavimas iš viso sumažės 19 proc. Vadinasi, už ligonių gydymą gaunama suma kas mėnesį sumažės apie 500 tūkst. litų.
Pasak prof. K. P. Valucko, finansavimas mažėja, o išlaidos paslaugoms dėl padidintų mokesčių auga. Be to, atsirado ir papildomų - teritorinės ligonių kasos nekompensuoja išlaidų už kraują ir jo komponentus (0,6 mln. litų per metus), pabrango elektros energija, tiekėjai dėl padidėjusio PVM ir kitų mokesčių didina paslaugų įkainius, Valstybinis patologijos centras 47 proc. padidino įkainius ir t. t.
Todėl siekiant užtikrinti, kad atlyginimai darbuotojams ir toliau būtų mokami laiku, būtų išsaugotos jų darbo vietos, o pacientams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos, ir atsižvelgiant į sumažintą finansavimą VUOI tarybos sprendimu instituto klinikoje stacionarių lovų skaičius nuo šių metų gegužės 3 d. buvo sumažintas šimtu. Be to, šiuo metu dėl sumažinto finansavimo eilėse pas kai kuriuos specialistus žmonėms jau tenka laukti nuo 14 iki 74 dienų.
Profesorius teigimu, kvotos onkologinėms ligoninėms neteisingos ir neteisėtos, nes onkologinės ligos nėra tos, kurių skaičių, siekiant gauti daugiau lėšų, galima "fiktyviai padidinti". Pasak jo, kiekvienas atvejis yra patvirtinamas morfologiškai, todėl ligonių skaičius yra tikslus.
Gydymo metodikos taip pat patvirtintos, nurodyta, kiek ir kokių gydymo metodų galima ir reikia taikyti esant konkrečiai ligai ir stadijai. Taigi onkologijoje dirbtinai išpūsti teikiamų paslaugų skaičiaus neįmanoma, todėl kvotų įvedimas objektyviai reiškia, kad dalis ligonių negaus reikalingo gydymo arba jo lauks ilgiau.
K. P. Valuckas pabrėžia, kad laikas onkologijoje, kitaip nei sergant kai kuriomis kitomis ligomis, yra lemiamas. Kol laukiama, navikas gali užaugti ir ligos stadija pasikeisti, pavyzdžiui, iš II į III, vadinasi, reikės agresyvesnio gydymo, daugiau gydymo ciklų ir brangesnių vaistų.
