Ministras R. Šimašius Seimo pirmininkei pateikė atsakymus į jam perduotus interpeliacijos klausimus.
29 Seimo narių grupė parengė ir balandžio viduryje teisingumo ministrui pateikė 5 klausimus: apie teismų reformą, pertvarkas įkalinimo įstaigose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbą, duomenų apie A. Beliackį perdavimą Baltarusijai bei situaciją Garliavoje.
Ar Jūs, kaip teisingumo ministras, nematote savo asmeninės atsakomybės dėl to, kad iki šiol vykdyta teismų reforma apsiribojo tik tam tikrais struktūriniais pertvarkymais, tačiau nepadidino teismų atvirumo visuomenei, nesustiprino visuomenės pasitikėjimo teismais ir jų priimamais sprendimais, taip pat neprisidėjo prie teismų, kaip vienintelių teisingumą įgyvendinančių institucijų, autoriteto stiprinimo?
Visų pirma noriu padėkoti ir pasidžiaugti, kad turiu progą pristatyti tai, ką man, kaip teisingumo ministrui, pavyko pasiekti tobulinant teismų darbą. Klausimo formuluotėje esantys žodžiai „tik tam tikri struktūriniai pertvarkymai“ tikrai nėra tinkami apibūdinti tai, kokie pokyčiai yra įgyvendinami ir artimiausiu metu bus diegiami teismų sistemoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad nei kaip teisingumo ministras, nei kaip politikas neturiu teisės daryti įtakos teismų sprendimams, tačiau mano, kaip ministro, atsakomybė yra užtikrinti, kad teismams būtų sudarytos sąlygos dirbti moderniai, viešai ir pagarbiai žmogui. Tai yra ypač svarbios prielaidos tam, kad stiprėtų visuomenės pasitikėjimas teismais ir jų priimtais sprendimais. Tačiau prielaidoms realizuoti būtinos nuoseklios ir kryptingos visų valdžios grandžių pastangos.
Nors teismų sistemoje toli gražu nėra viskas gerai ir dar reikia nuveikti labai daug darbų, džiaugiuosi, kad, kaip ir pripažįstama interpeliacijos teikėjų, pavyko įgyvendinti tam tikras struktūrines reformas. Nors kai kam tai gali atrodyti nepakankamai svarbūs, laikraščių antraščių neverti dalykai ir todėl gal liko nepastebėti, tačiau priimti sprendimai jau dabar leidžia žmonėms dalį savo reikalų teismuose tvarkytis daug patogiau, teismai gali greičiau išspręsti paprastas bylas ir daugiau laiko skirti sudėtingesnėms, dirbti taupiau ir moderniau, o teismų veikla tapo viešesnė visuomenei. Konkrečiai noriu paminėti kelis struktūrinius pokyčius.
Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo mano pasiūlyta tvarka, leidžianti greitai ir patogiai nepiktybiniam pažeidėjui sumokėti pusę minimalios baudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tai leidžia žmogui, kuris pirmą kartą padarė pažeidimą, paprasčiau susitaikyti su valstybe, be to, gerokai palengvina įvairių institucijų ir teismų darbą. Kaip rodo statistika, teismuose nagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų skaičius sumažėjo 10,4 proc. (2010 m. gautos 88499 bylos, 2011 m. gautos 79322 bylos). Minėta tvarka leidžia taupyti laiką žmonėms, atskiria piktybinius pažeidėjus nuo atsitiktinai prasižengusių, sukuria pagarbų valstybės santykį su piliečiu, turi didžiulį antikorupcinį poveikį, leidžia trumpinti eiles teismuose.
Kaip apibūdintumėte situaciją Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose ir kokių priemonių ruošiatės imtis tam, kad nepasikartotų jose vykę neramumai bei būtų užtikrintas saugus šių įstaigų funkcionavimas? Kiek valstybės biudžeto lėšų leido sutaupyti laisvės atėmimo vietų įstaigų pertvarka ir kokius teigiamus pokyčius ji lėmė?
Lietuvos laisvės atėmimo įstaigos yra perpildytos, 2012-01-01 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 310 įkalintųjų asmenų, t.y. du kartus viršijame Rytų Europos ir 3 kartus – Europos Sąjungos valstybių vidurkį.
Įvykiai Garliavoje (Kauno raj.), susiję su teismo sprendimo vykdymu, kelia didžiulį rezonansą visuomenėje, taip pat abejones dėl teisėtvarką užtikrinančių ir teisingumą įgyvendinti padedančių institucijų (antstolių, policijos, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kt.) gebėjimo tinkamai įgyvendinti teisės aktus. Prašome Jūsų atsakyti, ar nematote savo, kaip Vyriausybės nario, atsakingo už teisingumo sritį, atsakomybės dėl susidariusios situacijos teisingumo vykdymo bei teisingumo aktų įgyvendinimo srityje?
Atsakydamas į šį klausimą pirmiausia noriu pabrėžti, kad, kalbėdami apie atsakomybę, turėtume suvokti, koks pareigūnas ir už ką mūsų valstybėje yra atsakingas.
Lietuvoje teismai yra nepriklausomi. Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas.
Mano, kaip teisingumo ministro, pareiga priminti, kad gyvendami teisinėje valstybėje negalime vykdyti linčo teismų. Telefoninės teisės amžius jau praėjęs. Turime naudotis teisinėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą.
Šioje istorijoje akivaizdu, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, o to pasekmes visi labai aiškiai matome. Tokia situacija iš tiesų nėra pateisinama. Apmaudu ir tai, kad net ir kai kurie politikai bando susiklosčiusią padėtį dar labiau įaudrinti ir išnaudoti ją siekdami politinių dividendų.
Kilusi sumaištis visuomenėje ir institucijų neveiksmingumas tik dar labiau didina nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, todėl visos atsakingos institucijos – policija, vaiko teisių apsaugos tarnyba, antstoliai – privalo veikti labai atsakingai, apgalvotai ir pirmiausia galvodami apie vaiko interesus.
