Rimas Šapauskas ir Algis Ramanauskas-Greitai ekrane dažniausiai pasirodo kartu. Tiesa, Rimas nenori pripažinti, kad jie yra kaip broliai dvyniai, tačiau tiki, kad Dievui jis ir jo kolega Algis vis dar yra juokingi, nes niekaip jų neišskiria. Tiesa, jam dar labai juokingi ir Algio griežti pareiškimai. O ir į partiją stotų tik tuomet, jei pašauktų Tėvynė. Ir dar - interviu pabaigoje jis prisipažino, kad myli Lietuvą.
Kas tau yra “peliukai”?
“Peliukai” pirmiausia yra malonus darbas ir iš esmės saviraiškos forma. Mes atliekame svarbų darbą.
Kaip pats apibūdintum “peliukus”?
Mano pelė Mauzeris yra inteligentiškesnė, miesto pelė. O Surskis - kaimo išmintis, kaimo pelė, kuri gali viską tiesiai pasakyti. Manau, kad Algis, vaidindamas Surskį, daugiau atsinešė “Radijo šou” personažų. O kadangi tas įvaizdis labiau ištobulintas, tai jam daugiau leidžiama komentuoti. Mauzerio personažas yra naujas, be to, pelė inteligentiškesnė, tai jam belieka klausimai, o Surkis į viską atsakinėja jau iš peties.
Kaip patekai į “Dviračio šou”?
Baigėsi “Orbita”, neturėjau kitų planų. Stovėjau ant Šatrijos kalno, pačioj viršūnėj, ir suskambo telefonas. Skambino Haroldas Mackevičius ir paklausė manęs, ką veiksiu kitą sezoną. Sakau: “Nežinau”. Jis man tuomet pasakė: “Mes turime pasiūlymą”. Susitikome Vilniuje, pašnekėjome, sutarėme. Po kurio laiko Haroldas man pranešė, kad surado porą - Algį. Kai sužinojau, labai juokiausi. Pagalvojau, kad Dievas niekaip mūsų neišskiria, matyt, mes jam dar juokingi.
Su Algiu Greitai esate kaip ir broliai dvyniai...
Na, ne. Mes su juo esame gerai susiklausęs kūrybinis tandemas. Mums labai nesunku pagauti vienam kito mintį. Kitam žmogui sunku būna įsiterpti, nes žmogus dažniausia būna įsitempęs.
O mūsų bendravimas vyksta lengvai. Kai paskambiname vienas kitam, jau šnekame savo susikurtais “bajeriais”. Tad tie žmonės, kurie įrašinėjo pokalbius keturiolika metų, manau, kad turi jau įsirašę kokius aštuonis mūsų albumus.
Algis Greitai turi griežta nuomonę. O tu?
Aš į Algio kategoriškus pareiškimus nežiūriu rimtai, taip gal jis išsikrauna. Tie pareiškimai sudaro jo kaip griežto žmogaus įspūdį, net dalis žmonių jo bijo. Šiaip jis yra jautrus, normalus žmogus. O aš dažniausia iš jo pareiškimų juokiuosi, nes jie man būna dažniausiai juokingi. Aš į tai žiūriu kaip į tam tikrą meno rūšį.
A. Greitai priklauso konservatoriams. O tu ruošiesi stoti į kokią nors partiją?
Algio pažiūros yra panašios į konservatorių propaguojamas vertybes. Manau, kad jis turi, ką pasakyti ir padaryti. Jei partija ir Tėvynė šauktų, tai ir aš įstočiau.
Į kokią partiją? Konservatorių?
Turbūt konservatorių. Iš esmės aš remiu dešiniąsias ir liberalias jėgas. Su socialistais, komunistais ir pašlemėkais man ne pakeliui.
Kaip save apibūdintum?
Ramus žmogus.
Viskas?
To užtenka. Ramybė yra svarbus veiksnys žmogaus gyvenime.
Pačiam gal tuomet artimos budistinės vertybės?
Man artimesnės krikščioniškos vertybės. Nemanau, kad Rytų religijos yra atsakymas į visus klausimus. Kaip ir krikščionybė nepateikia atsakymų į visus gyvenimo klausimus, bet tai suteikia tam tikros sielos stiprybės.
Ar tiki, kad menas išgelbės pasaulį?
Menas kaip priedas prie ekonomikos ir ekonominės gerovės išgelbės.
Tai pats esi materialistas?
Ne, jei klesti menai ir kultūra, vadinasi, yra tam tikra ekonominė gerovė. Kuo silpnesnė ekonominė situacija, tuo menui mažiau lieka vietos, nes žmonėms rūpi tik prikimšti skrandį.
Kokią paskutinę knygą perskaitei?
Skaitau apie Bizantijos istoriją ir kultūrą. Nepamenu tik, koks autorius.
Patinka istorinės knygos?
Taip. Man įdomūs tam tikri istoriniai etapai. Mane domina senovės Graikija, bet nedomina Romos istorija. Man nepatinka senovės Egiptas, bet domina Bizantija. Patinka ankstyvoji krikščionybės istorija, viduramžiai, nepatinka naujieji amžiai. Patinka Antrasis pasaulis karas, nepatinka Pirmasis pasaulinis karas. Tiesiog skonio reikalas. Aš esu švediško stalo istorikas - atsirenku, kas man patinka.
Kas tau yra televizija?
Televizija yra dabartinio darbo vieta ir saviraiškos priemonė. O kad būtų kažkas daugiau... nesu tas žmogus, kuris sakytų, kad televizija - mano gyvenimas. Gyvenimas susideda iš tam tikrų segmentų.
Ką dar veiki, be televizijos?
Rašinėju apie muziką “Panelei”, įrašinėjam su Algiu “Radijo šou” laidą radijo stočiai “Vox Maris”, tinginiauju.
Ar lieka laiko tinginiauti?
Lieka, lieka. Aš gyvenu taip, kad po trečios ketvirtos valandos dienos man būna nedarbingas laikas. Jis skirtas poilsiui, susitikimui su draugais. Aišku, galima sėdėti darbe iki devynių ar vienuoliktos vakaro, vaidinti, kad esi darboholikas. Daugelis žmonių taip ir daro, nes jie nenori grįžti namo, kur jų laukia problemos, kur nejauku ir nemalonu. Yra kita žmonių rūšis - pinigų sportininkai: dirbti, kaupti pinigus. Bet aš mačiau daug užrašų ant sienų “Pasprinkit pelnu”.
Vadinasi, nesi priklausomas nuo pinigų?
Aišku, smagu turėti pinigų. Noriu turėti pinigų, kad galėčiau patenkinti savo poreikius. O jie nedideli - kad užtektų pakeliauti, turėti geras atostogas, pamatyti kitas šalis, nusipirkti naujos muzikos. Tai yra paprasti poreikiai. Nenoriu sukurti savo asmeninio vardo imperijos.
Savo gyvenimu dabar esi patenkintas?
Dabar taip.
O kaip save įsivaizduoji po 20 metų?
Tiesiog pasenęs tas pats Rimas Šapauskas.
Ir paskutinis klausimas - ar myli Tėvynę?
Myliu. Noriu, kad būtų baigta knaisiotis po pseudoromantines iliuzijas, esą buvome supervalstybė. Reikia kurti ateities Lietuvą. Investicijos į naujas technologijas yra itin svarbu. Lietuviai juk gudrūs žmonės, randa būdų, kaip “prasisukti”. Juk atvažiavusiems baltarusiams Lietuva yra kaip Šveicarija, vadinasi, kažkas per dešimt metų pasikeitė.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
