Prieš keletą dienų Europos Komisijos komisaras Joaquinas Almunia, kalbėdamas su premjeru Gediminu Kirkilu, pareiškė, kad Lietuva tarp Baltijos šalių atrodo geriausiai. Turėta omenyje, kad mūsų šalies ekonomikos nusileidimas bus švelnesnis nei Estijos ar Latvijos - taip mano ir dauguma ekspertų.
Šį scenarijų atitinka šių metų pirmojo ketvirčio duomenys - Lietuvos BVP augimo tempas, palyginti su 2007 m., smuktelėjo nuosaikiai, Latvijos sumažėjo keliskart, o Estijos ūkio plėtra beveik sustojo. Tačiau žvelgiant plačiau pagal gyvenimo lygį Estija išlieka aiški minėtų valstybių lyderė: preliminariais duomenimis, pernai vienam Estijos gyventojui tenkanti sukurta pridėtinė vertė (perkamosios galios standartais) viršijo Lietuvos rodiklį maždaug penktadaliu, o Latvijos - ketvirtadaliu. Šiemet Lietuva turi galimybių šiek tiek priartėti, tačiau per artimiausius kelerius metus šis atotrūkis vargu ar gerokai sumažės.
Nors vidutinis darbo užmokestis Estijoje yra gerokai didesnis nei kitose Baltijos šalyse, įvairiuose konkurencingumo tyrimuose ši šalis dažniausiai sulaukia palankesnių įvertinimų - dėl lankstesnės darbo rinkos, mažesnės viešojo administravimo naštos ir aukštesnės viešojo sektoriaus paslaugų kokybės, skaidresnės mokesčių sistemos. Įspūdingi šios šalies eksporto ir sukauptų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) santykiniai dydžiai - pagal vienam gyventojui tenkančią apimtį pernai jie buvo atitinkamai 1,8 ir 2,9 karto didesni nei Lietuvoje. Mažai abejotina, kad jau 2009 m. Estijos ekonomika vėl sparčiai plėtosis.
Tuo tarpu Lietuvai ilgainiui ims grėsti Baltijos regiono autsaiderio vaidmuo - nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, galime gerokai atsilikti ir nuo Latvijos. Nors, palyginti su ja, mūsų šalis turi nemažai pranašumų (žemesnis infliacijos lygis, mažesnis einamosios sąskaitos deficitas bei ūkio įsiskolinimo laipsnis, stipresnė apdirbamoji pramonė), tačiau kaimynų koziriai ateityje gali nusverti. Tokią išvadą perša geri Latvijos eksporto rodikliai — pernai jo apimties metinis pokytis pašoko iki maždaug 23 proc. ir buvo didžiausias ES - bei puikūs praėjusių metų investicijų duomenys, rodantys verslininkų tikėjimą šios šalies ekonomikos perspektyvomis.
Grynųjų TUI srautas į akcinį kapitalą 2007 m. siekė net 4,4 proc. BVP, o pagal išlaidų mašinoms, įrengimams ir transporto priemonėms dalį BVP, išankstiniais „Eurostat" duomenimis, Latvija pirmavo tarp visų ES narių. Lietuvoje šis rodiklis buvo kone dukart menkesnis, TUI srautas buvo neigiamas, o eksporto plėtros rodiklis nesiekė 10 procentų. Įmonių apklausos taip pat rodo, kad Latvijoje verslo sąlygos yra palankesnės nei Lietuvoje.
Tai, kad mūsų šalis prarado patrauklumą užsienio investuotojų akyse, ypač menkina jos ūkio perspektyvas. Be užsienio kapitalo paramos sunku tikėtis proveržio aukštų jų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriuje. O mažesnės pridėtinės vertės gaminių išvežimą stabdo Lietuvoje sparčiai didėjančios gamybos sąnaudos ir Azijos gamintojų ekspansija. Esant žemesniam įsiskolinimo lygiui vidaus vartojimo bumas Lietuvoje slopsta lėčiau nei kitose Baltijos šalyse ir tai atsispindi minėtoje BVP statistikoje.
Tačiau jei eksporto ir investicijų būsima raida atitiks ryškėjančias tendencijas, Latvijos ir Estijos ekonomika turėtų atsigauti gerokai anksčiau nei mūsų šalies. Lietuvai ilgoką ūkio sąstingį žadančio scenarijaus pavyks išvengti tik tuo atveju, jei šalies valdžia ryžtingai reformuos viešąjį sektorių ir aktyviai skatins ūkio plėtrą bei investicijas.
