Žymi Lietuvos archeologė, hab. dr. Rimutė Rimantienė atviru laišku kreipėsi į prezidentą V. Adamkų, Seimo pirmininką V. Muntianą, premjerą G. Kirkilą, Lietuvos istorikų ir archeologų bendruomenę ragindama nekompromituoti Lietuvos piliečių ir pasaulio bendruomenės akyse.
Jaučiu pareigą ir turiu teisę kalbėti apie archeologiją ir Lietuvos istorijos institutą, nes 60 metų esu dirbusi toje srityje, kasmet vadovavusi įvairaus pobūdžio archeologinėms ekspedicijoms, daugiau kaip 40 metų išdirbusi to paties Istorijos instituto Archeologijos skyriuje, sakoma hab.dr. R. Rimantienės atvirame laiške.
Galiu priminti, jog pirmuoju šio instituto direktoriumi nuo pat įkūrimo 1941 m. ir per visą Antrąjį pasaulinį karą buvo akademikas Konstantinas Jablonskis, mano tėvas. Man rūpi Istorijos instituto garbė – kad nebūtų skelbiamos nesąmonės Instituto vardu. Už viso to slypi ne pagarba kapams (archeologai tyrinėdami visados laikosi tos pagarbos) ar mokslui, o, deja, tikriausiai Judo grašiai. Nežinau, kodėl tyli kiti archeologai ir iškilūs istorikai. Suprantu, kad dauguma jų priklausomi nuo to paties Lietuvos istorijos instituto direktoriaus. Aš galiu drąsiai pasisakyti, nes jau nebepriklausau nuo nieko (Sodra pensiją vis tiek mokės). Nebijojau pasisakyti paveldo naikinimo klausimais (ir priversdavau reaguoti!) ir anais sovietiniais laikais.
Kiek gali tylėti archeologai, kol jų vardu visokie tarybiniai filosofai, neatskiriantys archeologijos nuo geologijos, reiškia savo (o gal ir ne savo) nuomonę dėl archeologijos. Nugriauti pastatą! – ir tai sako Istorijos institutas (tiksliau jo direktorius kaip tas prancūzų karalius Liudvikas XIV – valstybė tai aš!). Menamą žydų kapinių vietą tyrinėjo kompetentingi archeologai – G. Gendrėnas, V. Urbanavičius, I. Vaškevičiūtė, R. Žukovskis ir kt. Tiesiog neįtikėtina, kad remiamasi Gedimino Vaitkevičiaus žodžiais, žmogaus, kuris gavo mokslo laipsnį tik iš trečio karto vos išlaikęs doktorantūros Lietuvos archeologijos egzaminą (galiu tai teigti tvirtai, nes buvau egzamino komisijos pirmininkė). Be to, šis Vilniaus miesto keramikos, mūrų ir kultūrinių sluoksnių tyrinėtojas nėra ištyręs nė vieno archeologinio kapinyno, neatpreparavo nė vieno kapo. Tikriausiai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suradusi šį ekspertą, labai ilgai vargo, kol surado panašių ,,ekspertų” užsienyje, naudojančių vadinamuosius biolokacinius prietaisus – virgules, kuriomis Lietuvoje dažniausiai remiasi ekstrasensai. Argi ne pasityčiojimas iš archeologijos mokslo, kai nieko apie archeologiją nenutuokiantys atvykėliai su virgulėmis vaikšto po žemių krūvas ir teigia aptikę žydų tautybės žmonių kapų. Su metalinėmis virgulėmis niekas niekados nėra kapų vietos nustatęs! Be to, skelbiama akivaizdi nesąmonė, kad, nugriovus pastatą su giliausiais rūsiais, dar ką nors ten galima aptikti. Tokių dalykų pasaulinėje praktikoje dar nėra buvę.
Gerbiami Valstybės vadovai ir kiti atsakingi pareigūnai, istorikai. Baikite su mokslu nieko bendra neturinčius eksperimentus! Nekompromituokite Lietuvos piliečių savo ir pasaulio bendruomenės akyse! Nepasiduokite vietinių ir užsienio klanų spaudimui! Pasitelkite sveiką protą!
