Pagrindinės kolekcijos spalvos – dūmų, šlapio asfalto, ochros, degintų plytų, pudros bei pelenų rožinė – atkartoja sezonų kaitą. „Tai – rudeniško miesto, ne gamtos, atspalviai. Aš kuriu miesto moteriai, tad natūralu, jog spalvų paletė gimsta iš grindinio, plytų, netgi metalo atspindžių“ – pasakoja kolekcijos autorė.
Pasirinktos medžiagos – šiaurietiškos prabangos etalonas: standi, architektūriškai krentanti vilna, neturinti vilnai būdingo šiurkštaus paviršiaus – jos prisilietimas švelnus; kašmyrai, skirti paltams – nuo plonyčių, dailiai krentančių, iki beveik kailinės struktūros Suri alpakos vilnos itin žvarbioms dienoms.
Kolekcijos kryptimi tapo jau mados namų klasika tapusios detalės – užtrauktukai neįprastose vietose, kišenės bei masyvūs diržai. „Visi užtrauktukai yra funkcionalūs – jie slepia kišenėles, pasitarnauja užsegant, susegant. Dekoratyvių sprendimų kolekcijoje nėra – ji išties minimalistinė, visko yra tik tiek, kiek reikia. Kišenės – kone privalomas atributas, nes tai patogumo, drabužio, nepataikaujančio trumpalaikėms tendencijoms, sinonimas. O diržas – tai baigiamasis viso derinio akcentas – kadangi kolekcija labai švari, gryna, diržas tarnauja kaip papuošalas, pagrindinis aksesuaras“, – sako dizainerė.
Neabejotini rudens favoritai – nuo šalto vėjo saugančios pabrėžtos apykaklės, paaukštintas liemuo, kuriantis vapsvos siluetą, švarkai su odinėmis detalėmis bei ryškios odinės pirštinės iki alkūnių. Itin didelė paklausa prognozuojama ir rankų darbo mezginiams – „oversized“ tipo stambaus rašto megztiniams, palaidinėms, šalikams – jie gaminami įgudusių mezgėjų čia pat mados namų ateljė.
„Atsvara pastelinėms spalvoms – balta palaidinė, kuri įvairiomis formomis pasikartoja ne viename derinyje. Ši palaidinė – tarsi visą įvaizdį siejantis elementas. Kokybiška, puikaus kirpimo balta palaidinė, ir ne viena, turėtų būti kiekvienos moters spintoje. Nes ji yra viena kertinių garderobo dalių, kuri tinka ir prie klasikinių kelnių, ir prie siaurų džinsų“, – kolekcijos pagrindus vardija R. Piekautaitė.
Dizainerė nepabijojo naudoti ir itin dailaus, tačiau rizikingo trijų ketvirčių ilgio. Šio tipo rankovės – įprastos, tačiau trijų ketvirčių sijonai ir paltai – vis dar retas reiškinys Lietuvoje. R. Piekautaitė šypsosi, jog naujų formų paieška – jos kasdienybė: „Toks ilgis man labai gražus. Taip, jis įnoringas ir dera ne visoms, tačiau tinkamai sudėliojus akcentus moteris, pasirinkusi tokį sijoną ar paltuką, atrodys be galo žaviai ir netikėtai“.
Lengvai transformuojami, drapiruojami drabužiai – skiriamasis R. Piekautaitės, neretai pavadinamos vienintele Lietuvoje tikro „ready to wear“ stiliaus kūrėja, bruožas. Apykaklės – nuo kaklą gaubiančių iki pečius apnuoginančių; megztinių, švarkų ar palaidinių rankovės – reguliuojamo ilgio; švarkeliai, susisagstantys keliais būdais – visa tai kuria universalaus įvaizdžio, tinkamo ir dieną, ir vakare, visumą.
Kontrastai ir asimetrija – dar vienas nuolatos dizainerės kūrybą lydintis elementas. Plačios kelnės derinamos su „skinny“ tipo palaidinėmis ar švarkais, o tamprės – su laisvai krentančiais megztiniais ir tunikomis. Taip išlaikoma formų, kirpimų harmonija arba kitaip – tobulas netobulumas. Dieninė suknelė lengvai virs kokteiline prie jos priderinus ryškesnį diržą ar aukštakulnius, o stambaus rašto megztinį iškeitus į šilkinę palaidinę, iš darbo susitikimų galima drąsiai keliauti į teatrą. Tokia ir yra R. Piekautaitės mados namų kryptis – kurti drabužius, prisitaikančius prie miesto moters gyvenimo ritmo.
