Robertas PETRAUSKAS gimė 1976 m. balandžio 29 d. Gargžduose. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip sporto žurnalistas ir krepšinio komentatorius, tačiau pagal specialybę yra istorikas. 2000 m. baigė istorijos studijas Klaipėdos universitete. Ketverių metų studijos (specializacija – XX amžius) ir dešimties metų domėjimasis Antruoju pasauliniu karu virto knyga „Trečiojo Reicho triumfas“.
Robertas Petrauskas. Trečiojo Reicho triumfas. Antrasis pasaulinis karas Europoje. Pirma knyga. – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 672 p. [iliustracijos, žemėlapiai, bibliogr.]
Tai pirmoji dalis iš numatomos serijos apie Antrąjį pasaulinį karą Europoje. Veiksmas prasideda 1919 m. Paryžiuje, kur Pirmąjį pasaulinį karą laimėję Sąjungininkai sprendžia, kokia turi būti Naujoji Europa ir kaip užtikrinti „taiką visiems laikams“.
Kaip atsitiko, kad vos po dvidešimties metų pasaulyje įsiliepsnojo toks karinis konfliktas, kokio niekas iki tol nebuvo regėjęs ir galbūt daugiau niekada neregės? Šioje knygoje ypatingas dėmesys atkreipiamas į tai, kas vyko tarp dviejų didžiausių karų žmonijos istorijoje – didžiuosius sprendimus, politines intrigas ir žaidimus, keistus sutapimus.
Žinodami, kodėl ir kaip karas prasidėjo, galėsite geriau suprasti, kodėl jis buvo būtent toks. Daug vietos skiriama Hitleriui ir Trečiojo Reicho iškilimui – praėjus dvidešimčiai metų po Sąjungininkų triumfo Paryžiuje, istorija apsuko ratą, ir virš Eifelio bokšto suplevėsavo svastika. Tai ne tokia trumpa kelionė, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Joje sužinosite, kaip Hitleris rado kelią į vokiečių širdis ir kaip jis kūrė Trečiąjį Reichą. Kaip austrai panoro tapti šio Reicho dalimi, kaip Sąjungininkai dėl taikos miražo paaukojo Čekoslovakiją, kodėl niekas nepajudino nė piršto, kai Hitleris su Stalinu dalijosi Lenkiją, ir kodėl po to kilęs karas vadinamas keistuoju. Šioje knygoje taip pat aprašoma ne tik įspūdinga Vokietijos pergalė Vakaruose, bet ir dažnai be pagrindo pamirštamos karo kampanijos Lenkijoje, Suomijoje, Skandinavijoje. Kalbama ne tik apie valstybių lyderius, aukštus diplomatus ir karvedžius, bet ir apie paprastus žmones bei jų likimus.
