Pasibaigus pasaulio krepšinio čempionatui galima sudėlioti visus taškus. Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga“ teigė krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas, Lietuvos rinktinės iškovota ketvirtoji vieta nėra jau toks prastas pasiekimas.
„Mes visuomet tikimės pačių geriausių apdovanojimų ir rinktinei keliame pačius aukščiausius tikslus. Jei ne Manto Kalniečio trauma, turbūt prieš čempionatą būtume sakę, jog vykstame iškovoti medalių. Man atrodo, kad įžaidėjo netektis musų lūkesčius sumažino ir, važiuodami į pasaulio krepšinio čempionatą, mes tikėjomės, kad kilsime kiek galėdami aukščiau, ir jeigu kas nors prieš išvykstant būtų pasakęs, kad iškovosime tik 4-ąją vietą, turbūt būtume sakę, jog tai gerai. 4 vieta – labai didelis pasiekimas ir tą reikia mokėti įvertinti“, – kalbėjo R. Paulauskas.
Pasak pašnekovo, nenuoseklaus mūsų rinktinės žaidimo priežasčių galime ieškoti įvairiuose niuansuose, taip pat ir varžovų žaidime. „Jeigu analizuotume visas rungtynes, kiekvienose jų mes turėjome vis kitą lyderį: Joną Mačiulį, Kšištofą Lavrinovičių, Joną Valančiūną, ne kartą juo buvo Renaldas Seibutis. Aiškiai jautėme vieno lyderio trūkumą, tačiau tam tikru požiūriu tai tapo pranašumu, nes varžovai negalėjo nuspėti, kas varžybose sužais geriausiai. Lietuvos rinktinė žaidė ties savo maksimalių galimybių riba. Tai buvo aiškus, komandinis žaidimas su išpuoselėta gynyba, manau, kad tai ir lėmė tokius aukštus rezulatatus“, – sakė R. Paulauskas.
Eksperto teigimu, sunku net įsivaizduoti, kaip gali pakoreguoti žaidimo strategiją įžaidėjo netektis. „Visą pasirengimo laikotarpį dirbama su pagrindiniu ižaidėju, apie jį formuojamas visas puolimas ir gynyba, nuo to žaidėjo labai daug priklauso ir Jono Kazlausko žaidimo filisofija. Apskritai šiuolaikiniame krepšinyje, ypač žaidžiant Europoje, įžaidėjo pozicija yra labai svarbi. M. Kalnietis yra labai tipinis ižaidėjas, kuris ne tik techniniais veiksmais, bet ir savo elgesiu, bendravimu suranda ryšį tarp komandos narių bei trenerio, gali komandą išvesti į priekį. Todėl M. Kalniečio netektis buvo nepaprastai skaudus smūgis mūsų rinktinei“, – mintis dėstė krepšinio tereneris. R. Paulausko manymu, kurti visą žaidimo strategiją remiantis vienu žaidėju nėra klaida.
„Krepšinis toks sportas, ne viską lemia vien tik fizinė galia arba technika. Žaidimas konstruojamas pagal sudėtingus taktinius modelius ir vienas žmogus, aikštelėje vadinamas treneriu, taktiškai nulemia, komanda bus brandi ar vidutiniokė. Siekti aukštų rezultatų be gero įžaidėjo, kaip ir be vidurio puolėjo ar gero metiko, yra be galo sunku“, – pasakojo R. Paulauskas
Trenerio teigimu, pasaulio krepšinio čempionatas po truputėlį praranda prasmę ir įdomumą.
„Faktas, kad Europos ir JAV rinktinėms reikia žaisti su gana silpnomis rinktinėmis, turnyro nepuošia. Jeigu peržvegtume stipriausių komandų ketvertuką, tai čia yra net trys Europos komandos: Serbija, Prancūzija bei Lietuva ir JAV. Aštuntuke Europos komandų net 6. Manau, kad Europos čempionatas yra įdomesnis, gražesnis ir aukštesnio lygio turnyras“, – kalbėjo R. Paulauskas.
Eksperto nuomone, FIBA galėtų rengti vienas stipriausių komandų varžybas.
„Galbūt „formatą“ reikėtų sujungti su NBA: nepamirštant JAV, Europos rinktinių ir įtraukiant stipriausias pasaulio komandas: Argentiną, Braziliją bei Australiją. Visos kitos yra antro ešelono komandos ir su jomis varžytis stipriausioms pasaulio komandoms nėra labai įdomu“, – teigė treneris R. Paulauskas.
