Norėdami ir toliau neleisti per apkaltą nušalintam prezidentui Rolandui Paksui būti išrinktam, Lietuvos politikai turi arba keisti Konstituciją, arba atsisakyti Europos Žmogaus teisių konvencijos.
Premjero Andriaus Kubiliaus ir jo patarėjo Virgio Valentinavičiaus vieši pasisakymai, kad R. Paksas pralaimėjo bylą prieš Lietuvą, kelia disonansą po to, kai Strasbūro žmogaus teisių teismas konstatavo, kad nušalintajam skirta per griežta bausmė.
Vyriausybės vadovo džiaugsmas netikėtas, nes anot jo, dėl Europos teismo sprendimo nereikės keisti įstatymų. Teisininkai sako, kad yra atvirkščiai, ir, norėdama įvykdyti Strasbūro teismo sprendimą, Lietuva privalės žengti teisinius žingsnius.
A. Kubilius patvirtino, kad bus peržiūrimas bausmės terminas. Siurprizu galima laikyti, kad premjeras prabilo apie galimybę R. Paksui kada nors leisti eiti aukštas pareigas, tai yra – patikėti jo nauja priesaika.
Žmogaus teisių konvencija ar Konstitucija?
Iki šiol laikytąsi nuostatos, kad R. Paksas negali būti išrinktas eiti atstovaujamąsias pareigas iki gyvos galvos. Teisininkai sako, kad viena neaiškumų priežasčių – apskritai nenustatytas tokios bausmės apibrėžimas. Lietuvos Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas portalui balsas.lt paaiškino, kad tėra du keliai: keisti Konstituciją ir apibrėžti tokios bausmės terminą arba denonsuoti Europos žmogaus teisių konvenciją.
„R. Pakso statusą reglamentuoja du teismo sprendimai, tačiau jie grįsti iš Konstitucijos išvestomis taisyklėmis – niekur pagrindiniame šalies įstatyme neparašyta apie bausmę,“ - sakė P. Ragauskas. Teisininkas nurodė, kad Lietuvoje negalioja joks aukštesnis teisės aktas nei Konstitucija, todėl vienu metu negali galioti du, vienas kitam prieštaraujantys įstatymai.
Kalbėdamas apie Strasbūro teismo sprendimą, teisininkas nurodė, kad jis grįstas pirmuoju konvencijos straipsniu ir dabar Lietuva, užuot keitųsi Konstituciją, turi galimybę atsisakyti Žmogaus teisių konvencijos.
„Čia – daugiau humoristinis variantas,“ - juokavo P. Ragauskas, tačiau pabrėžė, kad teisiškai toks žingsnis pilnai įgyvendinamas.
Europos Žmogaus teisių konvencija – vienas pagrindinių visuotinas žmogaus teises ginančių dokumentų, kurio nuostatų laikymasis yra pirmoji ir būtiniausia sąlyga šalies narystei Europos Sąjungoje.
Džiaugsmas ar isterija?
Europos žmogaus teisių konvencijos denonsavimą vadindamas neįmanomu absurdu, Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius atkreipė dėmesį, kad A. Kubilius, ko gero džiaugėsi, jog Strasbūro teismas nepaneigė pačios apkaltos ir jos proceso.
„Čia – dar vienas žingsnis, siekiant, kad R. Paksas galėtų vėl būti išrinktas prezidentu,“ - sakė A. Krupavičius. Politologas nesiėmė komentuoti, ar premjeras A. Kubilius suprato, ką sakąs, tačiau atkreipė dėmesį, kad valdantieji, greičiausiai, sieks tempti laiką ir kreipsis į Konstitucinį teismą, jog tas suderintų savo sprendimų atitikimą Europos teisei.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, R. Paksui skirta bausmė yra per griežta. Jos nereglamentuoja joks teisės aktas, todėl dabar būtina panaikinti teisinius neatitikimus ir užpildyti spragas. Europos teisė šiuo atveju reglamentuoja tik asmens galimybę būti išrinktam į įstatymų leidybos valdžios institucijas, tai yra – į Seimą. Kitus atvejus nustato vidiniai šalių įstatymai ir teisės aktai.
