Lietuvos Seimas vakar priėmė sprendimą iki 2014 metų pratęsti Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose ir taikos palaikymo operacijose terminą. Priėmė be didelių diskusijų, posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsų dauguma.
Seimo skuba pratęsti Lietuvos karių dalyvavimo misijose užsienyje terminą jam dar nepasibaigus kelia tam tikrų klausimų, į kuriuos Lietuvos piliečiai norėtų gauti aiškius atsakymus. Pirmiausia – kaip tos misijos pavyko iki šiol, kokios jose kyla problemos ir kaip jos sprendžiamos, ar valstybė šiandien pakankamai pasirengusi įveikti ir neutralizuoti grėsmes, kurios kyla Lietuvos kariams? Galų gale, prisimenant ir nulenkiant galvą prieš Afganistane tragiškai žuvusį seržantą A. Jermalavičių: ar padaryta viskas, kas įmanoma stiprinant mūsų kariškių saugumą?
Galiojusiame Seimo nutarime misijų pabaigos terminas buvo 2011 metų pradžia. Jame buvo numatyta, kad dėl misijų pratęsimo Seimas privalo apsispręsti likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki termino pabaigos. Tad apsisprendimui tęsti misijas, jeigu bus tokia būtinybė, ar ne dar buvo beveik metai laiko.
Kas gi atsitiko, kad tą terminą pratęsti truks plyš reikėjo būtent vakar? Kodėl skubėta tai padaryti be platesnių diskusijų visuomenėje? Dabartinė Lietuvos valdžia ne kartą parodė, kad ji bijo žmonių nuomonės. Ne išimtis ir šiuo atveju. Bet ar yra pagrindo bijoti?
Naivu manyti, kad ekonominė situacija per porą metų Lietuvoje pasikeis į gerą taip, kad karinės misijos jau nebus pakankamai sunki našta šalies biudžetui. Taip pat nemanau, kad Lietuvos žmonių nuomonė pasikeis taip, kad šalies piliečiai imtų reikalauti, jog Lietuva turi išstoti iš NATO. Visi puikiai supranta, kad Lietuvos saugumas yra tarptautinio saugumo dalis, na, o narystė šioje bendrijoje – to saugumo garantas.
Manau, kad Lietuva jau įrodė ir aljanso šalims, ir tarptautinei bendrijai, kad yra patikima partnerė, gebanti vykdyti savo įsipareigojimus. Ir tikiu: visi partneriai mus suprastų, jeigu kitų metų pabaigoje pasakytume, jog dėl ekonominių sunkumų galimybė pratęsti misijas yra ribota arba mes jas galėtume pratęsti mažesne apimtimi. Tačiau svarbiausia – tas sprendimas būtų priimtas po argumentuotų diskusijų, įvertinus įvairius aspektus, išgirdus visuomenės nuomonę. Juk nuo tokių dalykų prasideda ne tik laisvės ir demokratijos Europa, bet ir laisvės ir demokratijos Lietuva.
Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ pirmininko pavaduotojas
