Būtina imtis aktyvių kolektyvinių veiksmų, kurie sustabdytų Lietuvos valstybės žlugimą, nes valdžia žodžių negirdi, teigia Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.
„Žodžių mes sakome daug, bet jie negirdimi. Reikia ieškoti būdų, kaip išeiti į veiksmus. Tik jėga šiandien gali pakeisti bejėgiškumą. Manau, kad taip mąstančių žmonių Lietuvoje yra pakankamai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo signataras.
Tikslus, kurie yra norimi pasiekti, R. Ozolas įvardino tokius: emigracijos sustabdymą, kultūros, o ne ekonomikos viešpatavimą viešojoje erdvėje, kad Vyriausybė valdytų padėtį Lietuvoje, kad Lietuvos žmonės taptų mažiau abejingi.
„Mes nesame revoliucionieriai, mes esame evoliucionieriai ir manome, kad revoliucijos veda į chaosą, o evoliucijos veda į tvarką. Reikia perskirti šiandien visiškai aiškiai Lietuvos visuomenę į dalį tų, kurie nori gyventi Lietuvoje, ir dalį tų, kuriems ant Lietuvos nusispjaut. Šitą dalį, kuri nori gyventi Lietuvoje, mes ir kviečiame susitelkimui. Ir tai yra iš tiesų revoliucinis kvietimas“, – sakė R. Ozolas.
Kaip konkretaus veiksmo, galinčio prisidėti prie Lietuvos ateities, pavyzdį, signataras pateikė paramos jaunimo eitynėms vasario 16 d. ir kovo 11 d. reiškimą.
R. Ozolas pabrėžė nenorįs sukurti politinio judėjimo tik rinkimams, pasak jo, judėjimas turi būti ilgalaikis darbas. Jis sakė, kad judėjimas gali paremti kokią nors partiją, kuri išreikštų paramą judėjimo idealams, galbūt į tokią partiją ir deleguotų savo atstovus, bet tai bus sprendžiama prieš rinkimus.
Tuo tarpu Nepriklausomybės akto signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronislovas Genzelis pabrėžė, kad, nors dėl visų Lietuvos problemų dažnai kaltinama Vyriausybė, reikia nepamiršti, kad ją renkame patys, ir patiems spręsti problemas.
„Niekas nekaltas, mūsų sąmonė kalta“, – konstatavo jis.
B. Genzelis akcentavo, kad ypatingas palaikymas turi būti skiriamas jaunimo judėjimams, kadangi jie yra valstybės ateitis.
Akademikas Antanas Buračas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad dabar viena didžiausių Lietuvos problemų – socialinė diferenciacija, taip pat daug problemų kelia ir jaunimo nedarbas, augantis skurdo lygis. Tai spręsti, pasak jo, būtina telktis kartu.
„Mes akcentuojame, kad turėtų būti vėl grįžta prie tų akivaizdžių vertybių, kurias palaikė Sąjūdis, palaikė Justinas Marcinkevičius, kurios akcentuojamos ir Vasario 16–osios akte, kad kiekvienas žmogus, šeima, bendruomenė būtų gerbiama ir puoselėjama vertybė. Kviečiame visus įsijungti į bendrą veiklą, kad nebūtų to valstybės akivaizdaus žlugimo, kad vėl galėtume didžiuotis savo tėvyne, savo valstybe, savo žmonėmis. Kviečiame telktis tautos ir valstybės labui“, – kalbėjo A. Buračas.
Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos teigimu, po Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio kelias nutrūko, nebeliko bendrų vertybių ir principų. Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Europos Sąjungos ir SSRS forma skiriasi, veiklos principai yra tie patys – finansinė priklausomybė nuo valdančio centro.
Z. Vaišvilos nuomone, susitelkti ir išsakyti savo nuomonę turi kuo daugiau autoritetų, intelektualų. Jis pabrėžė, kad tai daryti turi ne politinės organizacijos, bet žmonės.
