Pamokėlė visiems tikintiems, jog pensijų fondai jums sukraus turtus. Matematika paprasta:
Tarkime jūs pradedate pradedate dirbti sulaukęs 25 metų ir jūsų vidutinis atlyginimas siekia 2000 litų ant popieriaus. Taigi jūs pasirašote kaupimo sutartį ir mažiausiai per mėnesį pervedate 80 litų iš sodros į pensijų fondą ir taip darote 40 metų iki kol jums sueis pensinis amžius – 65 metai.
80*12*40=38.400 litų. Pakankama vienkartinė suma? Arba galite pasirikti priedą prie pensijos. Tiesa, tas priedas siektų vos 150 litų. Turint omeny, jog vyrų gyvenimo trukmė siekia vos 67 metus, tai jums pensijų fondas išmokės vos 4000 litų.
Dar įdomiau tai, jog sužlugus fondui/-ams, jūs gausite 150 litų mažesnę pensiją, taigi 50/50. Arba gausite didesnė arba mažesnę pensiją per 150 litų. Taigi paprastas klausimas, ar verta dėl vienos šimtinės žlugdyti sodrą, paramą motinoms, našlaičiams, invalidams? Kol jūs sulausite pensinio amžiaus, per 40 metų viso iš sodros bus išpumpuota nei daug nei mažai – apie 46 mlrd. litų (skaičiuojant jog pensinį amžių pasieks 30 000 kaupiančiųjų). Tai visa dabartinė Lietuvos skola. Negana to, sodra ir taip prasiskolinusi 10 mlrd. Šį 46 mlrd. skirtumą reikės padengti ir tą padarys vyriausybė, praskolindama šalį dar labiau, arba paskolas imdama ir pati sodra. Tiesa, sodros metinės pajamos tėra 12 mlrd. litų, taigi daug laisvės jau ir šiandien nėra. Netgi teoriniais samprotavimais norint aptarnauti 46 mlrd. skolą per metus vien palūkanoms reikės skirti bent 2 mlrd. prie esamų. Tai jau 20-30% metinių sodros pajamų. Tarkim, valstybės biudžetas visus 40 metų buvo subalansuotas, tai pagal šiandieninius duomenis valstybės skola padidėtų iki 90-100 mlrd. – beveik 80-90% BVP. Beje, nacionalinis biudžetas surenka vos 30 mlrd. per metus. Po 40 metų garantuotai FED vykdoma politika t.y. pinigų spausdinimo politika nebeegzistuos ir palūkanų normos vėl grįš į prieš pinigų spausdinimo laikų lygį, kuris bus apie 10-15%. Tokiu atveju 100 mlrd. skolai aptarnauti t.y. palūkanoms sumokėti reikės bent 10-15 mlrd. litų, o tai jau pusė visų biudžeto pajamų. Valstybė, paveikta ilgalaikių neproporcingų išlaidų, galiausiai bankrutuotų, dėl ko būtų drąstiškai mažinamos pensijos ir jokio teigiamo balanso po 40 metų joks dabar pradėjęs kaupti žmogus, nepajustų. Fondų nauda yra ne tai jog abejotina. Ji yra nukreipta prieš valstybę, prieš jos ilgalaikį stabilumą. Tik visiškai aklas žmogus gali patikėti jų nauda. Jums ant popieriaus rodo vieną, tačiau realybėje valstybė stengsis padengti neproporcingas pajamas-išlaidas skolindamasi už dideles palūkanas arba didindama mokesčius. Kito kelio nėra.

Pavardė pasako viską-apie IQ irgi

Na negali tiketi ta moterele, juk jei paklausciau, o kur geriausia ja kaupti? neabejoju, kad pasakytu avivoje