Į klausimus apie kaupimą prisidedant savo lėšomis atsako finansininkė Rita Nogė:
– Kuo ypatingas šis (II+ pakopa) kaupimo būdas ir kokią savo pajamų dalį naudoja pensijos kaupėjas?
–Žmonės, kurie pasirinks naująjį pensijų kaupimo modelį, kai kaupiama papildomai prisimokant savo lėšomis ir gaunama valstybės parama, nuo 2014 metų į asmeninę pensijų fondo sąskaitą gaus dalį „Sodros“ mokesčių t.y. 2 proc. nuo darbo užmokesčio, papildomai 1 proc. savo darbo užmokesčio (perves darbdavys, ne pats žmogus). Šalia šios įmokos dar vieną procentą nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio į žmogaus sąskaitą pensijų fonde perves valstybė. Ši formulė dar kitaip vadinama 2+1+1 proc. Nuo 2016 metų šie procentai bus 2+2+2 proc., nuo 2020 metų pervedimai į pensijų fondus keisis į 3,5+2+2 proc.
– Kokia yra valstybės skatinimo kaupti pensijai reikšmė?
– Vienareikšmiškai – tai, kad pensijos kaupimą skatina valstybė yra pozityvus ženklas visiems būsimiems pensininkams. Tai reiškia, kad valstybė bando sumažinti ateities „demografinės duobės“ padarinius, kai darbingo amžiaus žmonių mažės, o norinčių gauti pensijas skaičius – augs. Lietuvoje ilgalaikio taupymo tradicijų nėra, o rūpestis dėl asmeninės pensijos dažniausiai atidedamas ateičiai. Todėl valstybės vaidmuo, o ypač skatinimas ir parama yra labai svarbi paskata pensija pradėti rūpintis kuo anksčiau. Juk kuo ilgiau pensijai taupysime, tuo daugiau sukaupsime ir tuo didesnės pensijos galėsime tikėtis.
Itin svarbu tai, kad taupymo ateičiai tradicijos nebūtų suvokiamos kaip tik didesnį nei vidutinis atlyginimą gaunančių žmonių privilegija. Būtent supratimą, kad kaupti pensijai verta visiems ir skatina ši tvarka. Pavyzdžiui, mažesnį nei vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus gaus didesnę skatinamąją pinigų sumą iš valstybės savo pensijos kaupimui nei pats perves, nes valstybės parama yra skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio.
– Kokiai gyventojų grupei, atsižvelgiant į amžių, pajamas ir lūkesčius, labiausiai verta rinktis pensijų kaupimą prisidedant savo lėšomis?
– Senatvės pensijos kaupimo būdą su prisimokėjimu ir valstybės parama turėtų apsvarstyti jauni, neseniai į darbo rinką atėję žmonės. Taip pat tie, kurie uždirba mažiau nei vidutinis šalies atlyginimas, nes tokiu atveju valstybės skatinamoji įmoka būtų net didesnė nei pats žmogus perveda į savo sąskaitą pensijų fonde. Vis dėlto negalima sakyti, kad šis pensijos kaupimo būdas yra naudingas tik jauniems arba tiems, kurie uždirba mažesnius nei vidutinius atlyginimus. Mūsų skaičiavimai rodo, kad net tie žmonės, kuriems iki pensijos liko apie dešimt metų gali sukaupti didesnę pensiją.
– Kokie šio kaupimo būdo privalumai?
– Visų pirma, tai yra galimybė gauti didesnę pensiją ir gyventi kokybiškiau senatvėje. Tai būtų paprasčiausias paaiškinimas. Kaupimui svarbu tvarkingas, reguliarus lėšų atidėjimas, o juk tikrai ne visi esame „drausmingi“... O šiuo atveju – už drausmingą taupymą senatvei gaunamas ir valstybės skatinimas. Taip pat reikia išskirti tai, kad tokiu kaupimo modeliu yra paskirstoma rizika – pensiją ateityje žmogus gaus iš dviejų šaltinių, o ne tik iš „Sodros“. Privalumas yra ir taip, kad pensijų fonduose kaupiama pensija yra kiekvieno žmogaus nuosavybė.
– Koks tokio kaupimo tikėtinas pelningumas ir rizika?
– Turbūt paprasčiausiai pelningumą galime iliustruoti skaičiais ir išaugusios pensijos prognoze. Pavyzdžiui, vidutinis trisdešimtmetis, šiuo metu gaunantis 1500 litų prieš mokesčius atlyginimą ir nutarė kaupti pensiją pilna apimtimi – su prisimokėjimu ir valstybės skatinimu. Tokiu atveju šis žmogus turėtų gauti 30 proc. didesnę pensiją nei tas, kuris būtų nedalyvavęs pensijų kaupime. Rizika gali būti tik viena – valdžios sprendimų nepastovumas, todėl itin svarbu, kad ši sistema ir visi jos dalyviai, kurie jau pasakė, kad nori kaupti aktyviau, nebūtų vėl kaip nors „reformuojami“. Kiekvienas valdžios sprendimas turi būti pamatuotas ir argumentuotas, nes kiekvienas neatsargus sprendimas gali nulemti tūkstančių būsimųjų pensininkų senatvės pajamas.
– Ar pasirinkus tokį kaupimo būdą, galima po kurio laiko iš jo pasitraukti arba gauti išmokas dar nesulaukus pensijinio amžiaus?
– Pagal dabar galiojančius įstatymus pasitraukti iš kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose arba pasiimti išmoką, dar nesulaukus pensinio amžiaus, nebus galima. Šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią žmonės, jau anksčiau pradėję kaupti pensijai, sprendimą dėl tolesnio kaupimo būdo arba dalyvavimo kaupimo sistemoje sustabdymo turi priimti iki gruodžio 2 dienos.
Pensijų kaupimas yra ilgalaikis taupymas, todėl jam reikia ir atsakingo požiūrio. Suprantama, kad visų mūsų gyvenime gali atsirasti tokių akimirkų, kai norime pasiimti ilgai kauptus pinigus, tačiau būtent nuo to pensijų fonduose žmonių kaupiami pinigai ir apsaugoti – nuo neplanuoto išėmimo ir pinigų panaudojimo vienadienėms reikmėms.
