„Populizmo buvo daug. Pasigirti šalies laimėjimais per 10 ar 20 metų, nėra konkrečios valdžios – nei prezidentūros, nei Seimo nuopelnas. Žmonės dirba ir šalis iriasi į priekį. Bet klausantis Prezidentės kalbos atrodė, kad tai, jog atėjo pavasaris, priskiriama jos nuopelnams“, – išklausęs penktąjį, paskutinį šią kadenciją prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą portalui balsas.lt sakė ekonomistas, socialinės politikos specialistas Romas Lazutka.
Jo teigimu, kai politikas mini tai, kas „ne nuo jo priklauso, gal nori pasididžiuoti“, o kai vengiama analizuoti sudėtingesnes problemas, stinga dalykiškumo, pakvimpa populizmu. „Dalykiškumo tikrai stigo. Populizmo atspalvis juntamas ir dėl to, kad pasakoma, jog yra štai tam tikri priešai, oligarchai, kiti negeri dalykai, bet nepasakoma, kas konkrečiai buvo daroma“, – sako R. Lazutka.
Valstybės vadovui nepakanka tik konstatuoti negeroves
„Korupcija ir oligarchai buvo minimi ir ateinant dabartinei prezidentei į postą. Negali nesutikti, kad yra monopolijos, ir prezidentė užsiminė, kad gal reikėtų susigrąžinti kai ką, kas buvo išparduota, bet manau, jog per mažai yra pasakyti, kad susiję korupciniais ryšiais, yra oligarchai. Žmonės tai mato ir be prezidentės kalbos – pavyzdžiui, kas mėnesį apmokėdami sąskaitas už šildymą, komunalines paslaugas. Prezidentė turėtų pasakyti, kas buvo daroma, kas padaryta ar nepadaryta, kas trukdė, o ne tik konstatuoti. Pasakyti, kad kalta korupcija ir oligarchai – per maža iš valstybės vadovo. Tai ką tada žmonėms daryti – bėgti iš šalies?“, – mintimis dalijasi R. Lazutka.
Sociologas pasigedo ir gilesnės nedarbo problemos analizės. Anot jo, nepakanka paminėti, kad kai kuriose savivaldybėse trečdalis žmonių nedirba.
„Nedarbas yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Ekonomika atsigavo, daug žmonių išvažiuoja, bet neturinčių darbo vis tiek labai daug. Jeigu neišvažiuotų, būtų ar daugiau. Tikriausiai prezidentės politinė ideologija yra tokia, kad rinka turėtų pati susitvarkyti, ir jeigu nebus oligarchų, tai ekonomika savaime susitvarkys ir bedarbių neliks. Bet taip nėra, reikalingos tikslingos valstybės pastangos“, – svarsto jis.
Kyšis gydytojui – prezidentei didelė naujiena?
R. Lazutka prezidentės metiniame pranešime pasigedo dėmesio socialiniams dalykams, pavyzdžiui, „Sodros“ sistemos, kurią kadencijos pradžioje itin griežtai kritikavo prezidentė, vertinimo, gilesnės sveikatos apsaugos sistemos analizės.
„Sveikatos apsauga prisiminta būtent dėl papildomų mokėjimų – paminėjo, kiek išleidžiam, kad žmonės iš savo kišenės dar prideda. Bet dabartinis ministras (V. Andriukaitis) šiuos klausimus kelia ir atrodo, kad nėra labai palaikomas prezidentės? Paskelbta žmonėms „didelė naujiena“, kad eidami pas gydytojus daug kas į kišenę įkiša dešimtinę. Nereikia būtum 5 metus prezidentu, kad tai sužinotum. Paminėti tik faktą prezidentės kalboje per mažai, tai žmonėms labai svarbu ir reikėtų labai rimtai aptarti“, – sakė R. Lazutka.
Sociologas neigiamai vertina ir tai, kad socialines išmokas nepasiturintiems skirsto savivaldybės.
„Savivaldybėms atiduota paramos sistema, ir dabar jos taupo tų žmonių sąskaita. Viskas pateikiama taip, kad reikia mažinti piktnaudžiavimą, bet tai reikėjo daryti ir anksčiau. O dabar, kai sutaupytos lėšos atitenka savivaldybei, kuri jas gali panaudoti kitoms reikmėms, žmonės skriaudžiami, nes savivaldybės motyvuotos sutaupyti kuo daugiau. Lėšos atiduotos oligarchizuotų savivaldybių žinion, kurios taupo žmonių sąskaita?“, – nepritarimo kai kuriems šalies vadovės pasirašytiems įstatymams neslėpė sociologas.
Išgirdo tai, ką seniai žinojo
„Nors prezidentė paminėjo, kad dabartinėje situacijoje socialinis saugumas kartu yra ir nacionalinio saugumo klausimas, nes žmonės turi būti lojalūs savo šaliai, bet matome, kad dažnai valdžia tegali įvardinti esamas problemas, pasakyti, kad yra pilna piktžaizdžių, bet ką daryti žmonėms, jei jie išgirsta tik tai, ką ir taip seniai žinojo?“, – sakė R. Lazutka. Jis dar kartą pakartojo, kad žmonės norėtų išgirsti, ką valdžia ketina daryti, kad padėtis pasikeistų. „Bet būtent to ir nebuvo pateikta“, – naujienų portalui balsas.lt sakė jis.
(papildyta 14:20)
N. Mačiulis: kalbėti apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę dar anksti
„Pranešimas buvo labai pozityvus. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos privalumus, pasiekimus, kodėl Lietuvoje yra gerai gyventi, paskatinti jaunuolius gyventi ir realizuoti save Lietuvoje“, – dalindamasis mintimis apie penktąjį, paskutinį šią kadenciją prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą portalui balsas.lt sakė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, dominuojantys akcentai nesikeičia per visą D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpį. „Tai dėmesys energetinei nepriklausomybei, pasidžiaugta tuo, kad nepaisant pasipriešinimo suskystintų dujų terminalas šiemet bus baigtas, ir tai bus energetinės priklausomybės nuo Rusijos pabaiga. Tiesa, iki tikros energetinės nepriklausomybės dar labai toli, nes mes patys pasigaminame labai mažai elektros energijos, pernai didžiąją dalį importavome iš Rusijos, todėl kalbėti apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę dar labai anksti“, – sakė jis.
Bausmės sulaukia ne visi
N.Mačiulis sako atkreipęs dėmesį į tą pranešimo dalį, kurioje prezidentė kalbėjo apie kovą su korupcija. „Tačiau kyla abejonių, ar progresas kovoje su korupcija vertinamas adekvačiai. Prezidentė sakė, kad jau ištirtos 34 baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau neaišku, kiek tose bylose asmenų buvo nuteista ar sulaukė adekvačių sankcijų. Tas pats ir kalbant apie korupcijos bylas – kiek politikų ar valstybės tarnautojų, pagautų imant kyšį atsidūrė už grotų ar sulaukė kitokios sankcijos. Aš tokios informacijos pasigendu“, – dalijosi mintimis N. Mačiulis. Jis pridūrė abejojantis, ar visi su korupcija susiję asmenys sulaukia adekvačios bausmės.
Pasak N. Mačiulio, vis dar neišspręsta viešųjų pirkimų problema – tai, kaip parašomos konkurso sąlygos. „Būtent ten tikriausiai yra daugiausiai korupcijos, nes jas rašant galvojama apie tai, kas galėtų laimėti konkursą. Nežinau, ar šioje srityje pasiektas pakankamas progresas, kad nebūtų švaistomos lėšos“, – sakė jis.
NATO nuo provokacijų neapsaugos
„Buvo galima tikėtis, kad prezidentė užsimins apie krašto apsaugą, valstybės saugumą, didėjančias išorines rizikas. Prezidentė sako, kad pasiekti, jog galima pasiekti, kad krašto apsaugai 2 proc. BVP būtų skiriama jau po 5 metų. Ji aukščiau pakelia kartelę ir ragina politikus tai daryti greičiau. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu labai daug neigiamos informacijos apie įvairias grėsmes. Prezidentė teisingai pabrėžė, kad NATO mūsų neapsaugos nuo melo, dezinformacijos, provokacijų. Tai didelis iššūkis Lietuvai, ir su tuo taip pat reikia kovoti“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad konkrečių darbų, kuriuos reikėtų nuveikti ateityje, įvardinta nedaug – užsiminta apie savivaldybių lygmens problemas perkant biokurą, tvarkant atliekas, būtinybę atsakingai valdyti finansus, dar vieną kita. Vis dėlto, pabrėžė N. Mačiulis, gerai, kad prezidentės kalboje buvo ryškus pozityvus akcentas.
Šiemet metinį pranešimą Seime prezidentė D. Grybauskaitė skaitė ne vasaros pradžioje, kaip buvo įprasta. Tai siejama su gegužės mėnesį vyksiančiais prezidento rinkimais, ir pranešimas skaitytas prieš oficialią rinkimų kampanijos pradžią.
