Į Lietuvą atvykęs Rimas Kurtinaitis su Maskvos „Chimki“ komanda sieks antrosios pergalės prieš Kauno „Žalgirį“. Pirmajame VTB Vieningosios lygos rate rusai nesunkiai laimėjo 83:72, bet treneris neabejoja, kad šįkart bus kur kas sudėtingiau.
„Bus sunkiau – „Žalgiris“ žaidžia žymiai geriau. Tai parodė rungtynės su „Lietuvos rytu“ bei pasirodymas Eurolygoje. Jaučiasi kauniečių žaidimo darna. Galbūt „Žalgirio“ žaidėjų sportinis pasirengimas ne pats geriausias, bet žaidėjai rungtyniauja užtikrintai ir bus labai sudėtinga“, – apie būsimas rungtynes kalbėjo R.Kurtinaitis.
Interviu R.Kurtinaitis taip pat dalijosi mintimis ne tik apie „Žalgirį“, bet ir apie „Chimki“ planus, ne su krepšiniu susijusius dalykus, didžiausius Lietuvos talentus Joną Valančiūną bei Donatą Motiejūną.
–Ar stebėjote žalgiriečių rungtynes su „Lietuvos rytu“?
– Taip. „Žalgiris“ žaidė solidžiai visas 40 minučių. Pergalė nebuvo atsitiktinė. Galbūt savo vaisių davė Šalengos atėjimas, nes jis patyręs, solidus žaidėjas. Du jo tritaškiai buvo labai svarbūs. „Žalgiris“ pelnytai laimėjo ne todėl, kad „Lietuvos rytas“ žaidė blogai, bet todėl, jog kauniečiai rungtyniavo gerai.
– Ar „Chimki“ ketina stiprintis?
– Jau turime Mickaelį Gelabale'į, kuris prieš „Žalgirį“ dar nežais, bet jau atvyks į Maskvą. Orientuojamės į Europos taurę, kitą savaitę mūsų laukia rungtynės su „Aris“. Nežinau, kokios formos Gelabale'is bus, nes šį sezoną jis nežaidė jokioje komandoje. Tikiuosi, kad greitai pastatysime jį ant kojų. O šiaip dar ieškome vidurio puolėjo. Šiuo metu yra keli kandidatai, bet pavardžių minėti nenorėčiau.
– Petravičius ir Mačiulis domina klubą?
– Yra mūsų sąrašuose. Kadangi pasirašėme su Gelabale'iu, Mačiulis aktrenta, bet dėl Petravičiaus kalbamės.
– Kaip Timofejaus Mozgovo išvykimas paveikė komandą?
– Aišku, nėra ką ir kalbėti – Mozgovas mūsų klube buvo labai ryški figūra. Jo dėka pasiekėme daug pergalių, bet nemanau, kad be jo susilpnėjome, nes iki Naujųjų iš 21 rungtynių laimėjome 20. Be Mozgovo įveikėme ir CSKA, bet tą poziciją turime sustiprinti. Traumuotas Lončaras, todėl dabar esame dar labiau nusilpę. Visgi, tai nieko nereiškia, nes turime žaidėjų, kurie gali užimti vidurio puolėjo poziciją.
– Ar jums rungtynės su „Žalgiriu“ kuom nors ypatingos?
– Visų pirma, reikia laimėti. Norint sutaupyti laiko Rusijos čempionatui, reikia užimti pirmąją vietą ir išvengti atkrintamųjų. Norėtume tą pirmą vietą ir užimti. Todėl turime įveikti „Žalgirį“, išvykoje nugalėti „Unics“. Mes labai nesėkmingai pradėjome šiuos metus – pralaimėjome nepilnos sudėties „Krasnye Krylia“ komandai, todėl norisi reabilituotis, bet žinome, kaip sunku yra žaisti Kaune prieš 15 tūkst. žiūrovų. Manau, kad ir rytoj atvyks tiek pat. Tačiau visada žiūrime, kaip laimėti, o kaip išeis – pažiūrėsime.
– „Chimki“ klube – daug žvaigždžių. Kaip sekasi susitvarkyti su drausme?
– Neturime jokių problemų. Jie profesionalai, žino, ko atvyko į klubą. Turėjome problemų su Langfordu. Nepaisant jo milžiniško kontrakto, turėjome atsisakyti amerikiečio paslaugų. Klubas pilnai palaiko tą politiką, kuria esame užsiėmę – žaidžia ne tik žvaigždės, visi rungtyniauja, turi būti darni komanda, ką mes ir pasiekėme. Turime žaidėjų reglamentą, ką jis gali daryti, ko ne. Atitinkamai pagal atlyginimus yra baudos, bet nemanau, kad juos reikia bausti, nes visi žino, kodėl susirinkome.
– Kokie „Chimki“ ekipai keliami tikslai?
– Žinote, kokie keliami ir kokius tikslus aš mėgstu. Esame VTB čempionai, todėl esame įpareigoti laimėti. Aišku, tai padaryti bus labai sunku. Neslėpsiu, kad lengvesnis kelias patekti į Eurolygą yra laimėti Europos taurę. Rusijoje sunkiau – yra daug labai stiprių komandų. Mums būtų parankiau laimėti Europos taurę.
– „Lietuvos ryte“ treniruodavote žaidėjus, liepdavote daryti atsispaudimus ir kitas užduotis. Ar išlikote toks pat ir „Chimki“ komandoje?
– Taip, niekas nesikeičia. Esame profesionalus klubas, turime motyvuoti žaidėjus. Daugiau uždirbančius krepšininkus motyvuoti sunkiau. Pradžioje buvo nepatenkintų, bet dabar visi žino, už ką, kada, kiek. Norma.
– Turbūt po paskutinio pralaimėjimo VTB žaidėjai darė daug atsispaudimų?
– Nedarėme iš to tragedijos, nes žinome, kur yra problema. Žaidėjus teko prieš Naujus praleisti penkioms dienoms. Visi grįžo iš skirtingų žemynų. Nors buvome su ta pačia intencija tęsti pergalių seriją ir laimėti prieš „Krasnye Krylia“, to padaryti nepavyko. Aišku, niekada nepavyks jei nesi susikaupęs. O su „Lokomotiv-Kuban“ buvo problemų. Jie žaidė puikiai, nežiūrint, kad iš aikštės buvo išvarytas treneris Maljkovičius. Su VEF jau sužaidėme neblogai. Ne dėl to, kad esame pajėgesni, bet žaidimo kokybė buvo gera, buvo darna, komandinis žaidimas. TIkiuosi, kad grįšime į tą patį kelią, kuriame buvo prieš Naujus metus.
– Kaip praėjo šventės?
– Grįžau į Lietuvą trims dienoms. Su šeima pakūčiavojome, per Kalėdas, kaip visi, išgėriau alaus, o po to teko grįžti į Maskvą.
– Maskvoje laisvo laiko turite?
– Praktiškai neturime, nes žaidžiame trijuose turnyruose ir jūs patys matote, kas darosi tam pačiam „Žalgiriui“ ar „Lietuvos rytui“. Kas antrą dieną vyksta rungtynės, maksimum kas trečią. Rusijoje – labai ilgos išvykos. Sudėtinga, todėl laisvalaikio praktiškai nėra. Tačiau toks jau trenerio darbas, nežiūrint, ar tu Niujorke, Baku ar Vilniuje: video, salė, video, rungtynės. Aš net Vilniuje gyvendamas į centrą buvau du kartus per metus išėjęs. Vasara taip, manęs pilna visur ir visokiuose veiksmuose.
– Daug kalbama apie Joną Valančiūną. Kokį jis jums palieka įspūdį?
– Labai norėčiau jį turėti savo komandoje. Aišku, žaidėjus reikia jausti. Valančiūnui reikia pagalbos. Jis gyvenimo kelyje, kuriame staiga išgarsėjo, sulaukia labai daug dėmesio. Jam sunku susitvarkyti su visa situacija, bet turėtų daugiau padėti treneris. Jam reikia tokio jausmo. Pamenu, kai dirbau su juo, taip pat ir Gecevičiumi, kuris dabar niekur negali žaisti. Reikia tarpusavio ryšio tarp trenerio ir žaidėjo, o tarp Džikičiaus ir Jono nėra ryšio.
– Galbūt Valančiūnas neišnaudojamas?
– Sakau, treneris turi pasitikėti. Kita vertus, suprantu trenerį – jis remiasi tais, kurie labiau patyrę, nes kiekvienos nesėkmės atveju tave atleis. Užsieniečiai paprastai taip elgiasi, o panašiai aš taip pat darau. Lenkijoje susilaukdavau priekaištų, kad daugiau žaisdavo serbai, o ne lenkai. Rusijoje yra panašiai, nors vietiniams žaidėjams leidžiu žaisti daug. Man pavyko sukomplektuoti komandą būtent su rusų žaidėjais. Bet jei yra problemų, remiesi labiau patyrusiu, o Jonas nėra pagrindinė varomoji jėga. Už metų kitų jis bus vienas stipriausių pasaulyje.
– Neblogas pavyzdys – Tomas Pačėsas bei Donatas Motiejūnas. Ir Lietuvai gerai, ir klubui gerai.
– Matote, yra dar du dalykai. Žaidėjas žaidžia gerai, bet klubas nelaimi. Kai komanda laimi, o krepšininkas rungtyniauja gerai, tuomet yra atsvara. Kai aš renkuosi žaidėjus, žiūrime į statistiką ir tai, kokią vietą užėmė klubas. Jei krepšininkas iš dvyliktos komandos, ką jis davė ekipai? Statistiką jis pasidarė, bet ką jis davė klubui? Šiuo metu džiaugiuosi, kad Motiejūnas yra tokiame lygyje – žaidžia Eurolygoje, yra tarp pirmaujančių pagal atkovotus kamuolius, yra rezultatyvus. Bet klubas nepateko į kitą etapą. Duok Dieve, kad tokiu tempu jis tobulėtų. Tai būtų labai didelė paspirtis Lietuvos rinktinei. Prieš 2-3 metus labai daug kalbėjome apie šį žmogų, o šiemet jis iššovė. Duok Dieve jam sveikatos.
