Šios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo iš prokuratūros, neįvykus komandiruotei į Dubajų.
Teismas išnagrinėjo R. Kurlianskio 1 tūkstančio 664 eurų ieškinį dėl žalos atlyginimo neįvykus komandiruotei į Jungtinius Arabų Emyratus, ji turėjo vykti 2017 spalio 13-15 dienomis, kuomet dar vyko ikiteisminis tyrimas. Sprendimą neišleisti R. Kurlianskio į komandiruotę priėmė bylos tyrimą kontroliavęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
R. Kurlianskis dabar yra kaltinamasis politinės korupcijos byloje, jam pareikšti kaltinimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Šią bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. D. Mockus ir R. Raulynaitis šioje byloje yra liudytojai.
R. Kurlianskiui 2017 metais buvo skirtas pasižadėjimas neišvykti, piniginis užstatas, taip pat jam buvo uždrausta bendrauti su aukščiau minėtais liudytojais. R. Kurlianskis prašė prokuratūrą jam leisti išvykti į Dubajų, jame vyksiančiame renginyje turėjo dalyvauti ir D. Mockus bei R. Raulynaitis.
Sprendimą dėl R. Kurlianskio ieškinio teismas skelbs po dviejų savaičių – rugpjūčio 14 dieną.
„Palaikau ieškinį, prašau jį pilnai tenkinti, priteisti metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas“, – teismui sakė R. Kurlianskis.
Jo advokatas Giedrius Danėlius prašė liudytoju apklausti prokurorą J. Laucių.
Atsakovei Generalinei prokuratūrai atstovaujantis Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris sakė, kad ši apklausa nereikalinga, teismas vertins jau surinktą medžiagą ir tuo metu prokuroro priimtą sprendimą. Bandymą kviesti liudyti J. Laucių jis pavadino dar vienu mėginimu įtraukti valstybės kaltintoją į bylinėjimąsi.
R. Kurlianskis: ar galima gerti alų nuotoliniu būdu?
R. Kurlianskis teisme padėjo ranką ant Konstitucijos ir prisiekė sąžiningai liudyti. Jis pasakojo, kad nuo 2000-ųjų metų organizuojamas renginys, į kurį kviečiami bendrovių vadovai – nauji ir esami, renginiu siekiama suburti juos, skatinti bendravimą.
2017 metų spalį toks renginys buvo numatytas Dubajuje, jame turėjo dalyvauti apie 50 asmenų. Už kelionę į tokius renginius susimoka patys dalyviai.
„Už pareigūnų žalą sumoka visi mokesčių mokėtojai, verslas už klaidas sumoka pats“, – teismui sakė R. Kurlianskis. Pasak jo, renginį organizuoja koncerno administracija, ji parenka vietą.
Prokuroras K. Vagneris ieškovo teiravosi, kodėl R. Kurlianskis šiame renginyje nenorėjo dalyvauti nuotoliniu būdu.
„O jūs su draugu alaus išgerti einate nuotoliniu būdu?“, – atsakė jam R., Kurlianskis.
K. Vagneris prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes, jo manymu, R. Kurlianskis nenurodė svarių priežasčių, dėl ko renginys svarbus jo darbinei veiklai, o bylos tyrimui vadovaujantis prokuroras turi teisę spręsti dėl kardomųjų priemonių ir kitų su byla susijusių klausimų.
Tai ne pirma buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio inicijuota byla prokuratūrai – jis dėl garbės ir orumo pažeidimo yra apskundęs jo bylą kuravusį Vilniaus apygardos prokuratūros vadovą J. Laucių.
Pernai birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad prokuroras J. Laucius tik išsakė savo nuomonę apie viešą asmenį, o pagal tuo metu einamų pareigų skaičių viešu asmeniu esantis R. Kurlianskis turėtų būti pakantesnis kritikai.
Verslininkas prašė, kad teismas įvertintų prokuroro viešas pastabas apie jį kaip apie ligotą turtuolį ir konstatuotų, kad šie teiginiai netinkami, tačiau kompensacijų nesiekė. Pats J. Laucius teigė išsakęs nuomonę, už kurią neturi būti persekiojamas, ir teigė, kad R. Kurlianskis skundą pateikė siekdamas jo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos.
Jeigu teismas būtų patenkinęs verslininko skundą, korupcijos bylą kuruojantis prokuroras galėtų būti nušalintas nuo šios bylos.
Vykstant politinės korupcijos tyrimui R. Kurlianskis ir jo gynėjai jau kelis kartus nesėkmingai bandė nušalinti tyrimui vadovaujantį prokurorą J. Laucių.
R. Kurlianskis kaltinamas dalijęs kyšius politikams už poveikį priimant įvairius įstatymus, lemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, skiriant pareigūnus.
Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo tyrimu atskleista sisteminė korupcija, kai verslo atstovai siekdami sau palankių sprendimų ne tik realiuoju laiku, bet ir ateityje, darė ar siekė daryti poveikį įtakingiems politikams ar politinėms partijoms.
