Aistros dėl "Leo LT" nerimsta. Raimondas Kuodis pareiškė, kad Atominės elektrinės įstatymu įteisinami akcijų mainai tarp valstybės ir privataus kapitalo neduoda pinigų, kurių reikės jėgainei statyti, o visa tai, kas vyksta nuo VST privatizavimo yra viena didelė afera. Padėti V. Adamkui atsispirti prieš tokį oligarchinį valstybės valdymą kviečia pilietinės organizacijos.
Antradienį po susitikimo prezidentu Valdu Adamkumi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis teigė, kad "visa tai, kas vyksta Lietuvos energetikoje nuo VST privatizavimo yra viena didelė afera, kurios karūna yra būtent nacionalinis investuotojas".
Susitikime visuomenių organizacijų atstovai paragino prezidentą nepasirašyti Seimo praėjusią savaitę priimtų Atominės elektrinės įstatymo pataisų.
Du skirtingi procesai
R. Kuodžio teigimu, įstatyme "suplakti" į vieną du skirtingi procesai: viena vertus, tai atominės elektrinės statyba, jos reikalingumo studijos, apsisprendimas - sprendžiame savo ar viso regiono energetines problemas ir, kita vertus, - finansavimo klausimai.
"Dabar gaunasi, kad po atominės elektrinės vėliava į Seimą buvo prastumtas Nacionalinio investuotojo projektas", - dėstė ekonomikos analitikas, pasiūlęs prezidentui vetuoti įstatymą. Jo teigimu, įstatymiškai atskirti elektrinės statybos ir finansavimo klausimus yra "kelių dienų darbas".
R.Kuodis pažymi, kad apsisprendus statyti elektrinę pirmus metus vyksta projektavimo darbai, kam nereikia labai didelių pinigų ir tai galima padaryti valstybės lėšomis. Jis taip pat teigia, kad sprendžiant finansavimo klausimą nereikia atmesti užsienio investuotojų.
"Visiškai nebūtina priimti į šitą projektą vietinę lietuvišką kompaniją, kuri nėra pastačiusi nė vienos elektrinės, nė vienų tiltų, na, o jos reputacija, švelniai tariant - daryti sėkmingus verslus su valstybe", - sakė R.Kuodis.
Seime priimto įstatymo pataisų pasekmes eiliniam vartotojui, R.Kuodžio teigimu, turėtų pateikti studijos, kurios nebuvo atliktos. Jo teigimu, dėl to kyla nuogąstavimų, kad naujoji elektrinė gali būti apskritai nekonkurencinga.
"Ekonomistai yra išsprendę, kaip tokias analizes daryti, kaštų ir naudos analizei skirta atskira ekonomikos mokslo šaka. Kol Lietuvoje nėra įtvirtinta ši analizė negalime vadintis civilizuota valstybe", - sakė ekonomistas, kalbas apie mažesnes kainas pavadinęs "burtažodžiais, skirtais užpudruoti smegenis".
Oligarchinio valdymo pavojus
Susitikime Prezidentūroje taip pat dalyvavęs Piliečių santalkos atstovas Darius Kuolys žurnalistams sakė, kad su šalies vadovu bei jo patarėjais susitikime nebuvo rasti jiems rūpimi atsakymai. Jis pažymėjo, kad Seime praėjusią savaitę priimtos įstatymo pataisos nieko nepasako apie atominės elektrinės statybą.
"Tai yra įstatymas, kuris numato kurti nacionalinį investuotoją, bet ne statyti atominę jėgainę. Tai yra labai svarbu ir tuo mūsų nuomonės sutapo, kad prezidentas vetuodamas ar pasirašydamas šitą įstatymą neatsako į atominės jegainės statybos klausimus", - sakė D.Kuolys.
Nuo prezidento sprendimo, D.Kuolio manymu, priklauso tai, kuriuo keliu pasuks valstybė – „ar Lietuva pasuks oligarchinio valdymo keliu, ar demokratinės respublikos stiprinimo keliu“.
Pilietinės organizacijos kviečia "Likti su tauta"
Su prezidentu taip pat susitikę Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Justas Dvarionas bei judėjimo "Už Lietuvą be kabučių" aktyvistė Rasa Kalinauskaitė sakė, kad artimiausiomis dienomis nevyriausybininkai Daukanto aikštėje rengs prezidento palaikymo akcijas, kad šalies vadovas atsilaikytų oligarchų spaudimui ir nepasirašytų įstatymo.
Tiesa, protestuotojų saviraišką gali suvaržyti Vilniaus savivaldybės sprendimas dėl pavėluoto prašymo neišduoti leidimo masiniam susirinkimui.
Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas BNS sakė, kad prašymas išduoti leidimą rengti susirinkimą buvo gautas antradienį, nors jis pagal galiojančią tvarką turi būti pateiktas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas iki numatomo renginio.
Savivaldybės atstovas sakė abejojantis, ar leidimas bus suteiktas ir sakė pranešęs apie tai rengėjams. Jis taip pat pažymėjo, kad patys akcijos rengėjai - privatūs asmenys - jį informavo, jog vietoj planuotų 300 dalyvių prie Prezidentūros susirinks devyni.
Visuotiniams susirinkimams, į kuriuos susirenka ne daugiau 10-ties dalyvių, savivaldybės leidimo nereikia.
Tuo tarpu vienas iš akcijos rengėjų, prašymą savivaldybei gauti leidimą rašęs Justas Dvarionas rengiamą susibūrimą BNS apibūdino kaip "pasivaikščiojimą".
Anot jo, negavus savivaldybės leidimo, būtų pasiremta amerikietiška "protestuojančio pasivaikščiojimo" tradicija - tokiai iniciatyvai savivaldybės leidimo esą nereikia ir prie jos galįs prisijungti kiekvienas.
J.Dvarionas teigė, jog tai būsiąs taikus ir konfrontacinių nuotaikų nekurstantis susibūrimas, kurį rengia Sąjūdis, Piliečių santalka ir jaunimo organizacijos, todėl teisėsaugos atstovams nebūsią pagrindo sulaikinėti prisijungusius prie "pasivaikščiojimo".
"Pasivaikščiojimo" rengėjų pranešime renginys pristatomas kaip pilietinio solidarumo akciją "Lik su tauta!", kuria kviečiama trečiadienį 12 valandą "Lietuvos likimui neabejingus piliečius išsakyti moralinę paramą prezidentui Valdui Adamkui - paraginti jį atsispirti neskaidriam oligarchiniam valstybės valdymui ir nepasirašyti Seimo priimto Atominės elektrinės įstatymo viešai neatsakius į visuomenei rūpimus klausimus".
Pasirašiusiųjų - 9 tūkstančiai
Po elektronine peticija prezidentui V.Adamkui piliečiai raginami pasirašyti internete. Antradienį ryte į Prezidentūrą jau atnešta daugiau kaip 9 tūkst. piliečių pasirašyta peticija, popiet pasirašiusiųjų skaičius viršijo 12 tūkst.
Peticijos iniciatoriai reikalauja nepasirašyti Atominės elektrinės įstatymo pataisų ir nepritarti "Leo LT" projektui, kol nežinojus Lietuvos piliečių nuomonės, surengti referendumą, kad Lietuvos piliečiai galėtų pasakyti, ar sutinka statyti atominę elektrinę tomis sąlygomis, kurias siekia įteisinti Vyriausybė, Seimo dauguma ir "Maximos" savininkų bendrovė "NDX energija" bei nedelsiant kreiptis į Europos Sąjungą, kad būtų leista pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą.
Trūksta garantijų
Prezidentą vetuoti įstatymą ragina ir už projektą nebalsavusios opozicinės partijos Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga, partija "Tvarka ir teisingumas", taip pat valdančiajai koalicijai priklausantys, bet už projektą nebalsavę Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai.
Daugeliui Atominės elektrinės įstatymo pataisų priešininkų trūksta patikimų garantijų, jog kuriama nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT" tikrai statys naują atominę jėgainę bei elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, nes Vyriausybės bei VP dešimtuko valdomos "NDX energijos" sutartyse pirminiu "Leo LT" tikslu yra įvardijamas pelno siekis sau ir savo akcininkams, o ne jėgainės bei jungčių statyba.
Kai kurie parlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, jog Atominės elektrinės įstatymo pataisos gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jėgainės ir elektros jungčių statyba perduodama į vienas rankas, o visas projektas buvo palaimintas nežinant galutinės jo kainos bei būsimos elektros kainos vartotojams.
Konsultacijos bus tęsiamos
Įstatymo pataisos, kurios nustato, jog nacionalinis investuotojas bus kuriamas naujos patronuojančios bendrovės pagrindu, praėjusį penktadienį buvo priimtos socialdemokratų, socialliberalų, valstiečių liaudininkų, pilietininkų ir darbiečių balsų dauguma.
Kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų, juos prezidentas turi pasirašyti iki kito ketvirtadienio.
Prieš priimdamas sprendimą vetuoti ar pasirašyti šį įstatymą prezidentas ketina įsiklausyti į įvairias nuomones, teigia prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Trečiadienį šalies vadovas ketina susitikti su priežiūros įstaigų atstovais. "Tarp jų bus Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Vertybinių popierių komisija, Valstybės kontrolė", - žurnalistams antradienį sakė R. Grumadaitė.
Planuojama, kad Vyriausybė valdys 61,7 proc. nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" akcijų , "NDX energija" turi atitekti 38,3 proc.
"Leo LT" bus steigiama sujungiant valstybės valdomas "Lietuvos energijos" ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) įmones bei privačią bendrovę Vakarų skirstomieji tinklai (VST), kurią kontroliuoja VP grupė.
Įstatymas nesuteiks nacionalinio investuotojo bendrovei išskirtinių teisių kitų įmonių atžvilgiu įgyvendinant projektą dėl elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos.
