„Tai neįkainojama patirtis, kurią gauna mūsų kariai. Kvalifikacijos, kurios yra pasiektos, nemaža dalimi pasiektos ir dėl mūsų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pirmiausia Afganistane ir visur kitur“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva negali būti tik gynybos vartotoja, bet turi prisidėti ir prie bendro saugumo.
„Jeigu norime, kad mus kas nors gintų, mes irgi turime prisidėti prie kitų gynybos. (...) Būdami tos naudos gavėjai, prisidedame tiek, kiek galime, tiek atsižvelgiant į mūsų ekonominį išsivystymą, tiek į mūsų gynybinius pajėgumus, kariuomenės pajėgumus, tiek į esamą saugumo situaciją Lietuvoje. Išlaikomas visiškas balansas“, – teigė R.Karoblis.
Ketvirtadienį parlamentarai vieningai, 87 balsavus „už“, pritarė projektui dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Galutinai dėl jo bus balsuojama, dokumentą apsvarsčius Seimo komitetuose.
Pagal projektą, Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėse operacijose „Įgimtas ryžtas“ ir „Spartiečio skydas“ galėtų dalyvauti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Dabar operacijoje „Įgimtas ryžtas“ gali būti siunčiama iki 30 karių. Šiuo metu išsiųsti šeši instruktoriai ir jie ten gali vykti tik Irako ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais.
Be kita ko, projekte nebėra nurodyta, į kokią šalį lietuviai galėtų vykti kovoti su džihadistais – nebeapsiribojama Iraku. JAV vadovaujama koalicija su džihadistais kovoja ne tik Irake, bet ir Sirijoje.
Į kitas operacijas galimų siųsti karių skaičius nesikeistų.
Duotas Seimo mandatas galiotų dvejus metus. Dabartinis mandatas dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose baigiasi šių metų gruodžio 31 dieną.
Šiuo metu devyniose tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Viduržemio jūroje tarnauja apie 90 Lietuvos karių.