„Jeigu toks įstatymas ir būtų priimtas, tai nereiškia, kad automatiškai kuris nors projektas, kuris dalyvavo konkurse, bet netapo nugalėtoju, taptų nugalėtoju. Kitaip sakant, kad jeigu įstatymas būtų priimtas, tai būtinai bus (pastatytas – BNS) tas (monumentas – BNS), kuris užėmė antrą vietą konkurse. Mes suprantame taip, kad tai būtų pagrindas naujam konkursui“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė jo vadovas.
Anot jo, įstatymo projekte nurodyta, kad Lukiškių aikštėje turėtų stovėti Vyčio skulptūra, bet kokia ji būtų, įstatymas nenurodo. R. Karbauskis pabrėžė, kad įstatymo priėmimas negarantuotų, jog aikštėje būtų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko pasiūlytas memorialas.
Seimas antradienį po pirmosios stadijos – pateikimo – pritarė įstatymo projektui, kuris įtvirtintų, kad Lukiškių aikštėje Vilniuje turi būti „istorinį Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas“.
Pagal projektą, taip pat iki kitų metų gegužės Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad „Lukiškių aikštė galutinai sutvarkoma ir Lietuvos laisvės kovos įamžinamos ne vėliau kaip iki 2018 metų gruodžio 31 dienos, deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų“.
R. Karbauskis trečiadienį pasiūlė neskubėti komitete svarstyti šio projekto. Anot jo, pirmiau reikėtų sulaukti Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvados, ar Lukiškių aikštėje gali būti statomas kūrybines dirbtuves laimėjęs Andriaus Labašausko projektas – pokario partizanų bunkerį simbolizuojanti žolės kalva.
Mat paskelbus nugalėtoją, paveldosaugininkai pareiškė, kad laimėjęs projektas neatitinka reikalavimų, nes viena iš Lukiškių aikštės vertingųjų savybių yra lygus reljefas.
Anot Kultūros komiteto pirmininko, dėl Lukiškių įstatymo projekto reikės ir Vyriausybės išvados, nes dabar memorialui statyti lėšų nenumatyta.
R. Karbauskis taip pat trečiadienį per Seimo komiteto posėdį svarstė, kad jeigu būtų priimtas minėtas įstatymas, tai nereiškia, kad A. Labašausko projektas negalėtų būti įgyvendintas kitur.
„Jeigu projektas, kuris yra laimėjęs, negalės būti įgyvendintas toje aikštėje, nereiškia, kad išvis nebus įgyvendintas. Manau, reikėtų kalbėti su Vilniaus miestu, kur jis galėtų būti įgyvendintas, nes labai daug žmonių pasisakė už jį“, – tvirtino politikas.
Įstatymo projektą dėl Lukiškių aikštės statuso ir Vyčio paminklo joje parlamentarai registravo, kai Kultūros ministerijai surengus kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje, komisija nugalėtoju pripažino ne Vyčio skulptūrą, o partizanų bunkerį primenantį paminklą. Tuo pasipiktino dalis visuomenės ir politikų, siekusių, kad aikštėje būtų pastatyta A. Sakalausko Vyčio skulptūra.
Lukiškių aikštės memorialo nugalėtoją rinko žmonės ir komisija. Už skulptoriaus A. Labašausko projektą, pagal kurį aikštėje būtų įrengta partizanų bunkerį primenanti į Gedimino prospektą orientuota kalva, balsavo septyni iš devynių komisijos narių. Visuomenės balsai tiek už bunkerį primenantį memorialą, tiek už Vyčio idėją pasiskirstė beveik po lygiai – už abu juos atiduota beveik po 12 tūkst. balsų, o Vyčio projektas pirmavo vos 50-čia balsų.
Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.
Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
