Jeigu zmones bega is Lietuvos , tai reiskia kad politikai dirba blogai, ir valstybe turi labai rimtu problemu kuriu netik kad nesprendzia bet daro dar blogiau. ir jeigu jie nieko nedaro kad taip nebutu, vadinasi jiems gylei vienodai ant ju. As tikrai nesu tinginys ar dar kas ir dziaugiuosi kad esu Lietuvis, bet atrodo Valdzia masto ir daro kitaip, ne kad Lietuviui butu gerai, bet atvirksciai rodos skandina ir tuom dziaugiasi.
O kodel zmones emigruoja ? o todel kad jau nebeimanoma cia kentet ir tiketis kazko geresnio, Butu cia bent puse panasumo kaip yra Norvegijoj ar Anglijoj , manau zmones niekur ir nebegtu, kur Lietuva eina ? Ji NYKSTA AKYSE o kas del to kaltas ? Verslas yra zlugdomas, priimami istatymai privercia susimastyti ar ju leidejams su protu viskas gerai ? jei nebus imtasi veiksmu Lietuvai gresia isnykti is zemelapiu jau gan greitai, tad tokie zaidimai su dvigubom ar trigubom pilietibem vaisiu neatnes , Zmones yra laisvi ir jie renkasi kas jiems geriau irkur geriau, jei blogai Lietuvoje isvadas turi daryti Valdzia , o jei Valdzia isvadu nedaro kas yra akivaizdu, Zmones nebega o migruoja ten kur jais pasirupins ir kur jie gales Gyventi ir dziaugtis gyvenimu, o ne egsistuoti ir kruopas grauzti.
PVZ va isrinko USPASKICH ir ka jis nuveike ji tik po teismus tampo , prizadejo algas mat pakelti , o is ko jas kelti kitas klausimas, na kas is to pakelimo ? Viskas vistiek brangsta ir nieko gero is to, PINIGAI nuverteja, nieko jie nebeverti.
O ka Butkevicius ? O ka kiti ?
Kelkit akcizus kitas kainas , zlugdykit smulkuji versla, atidarykite dar daugiau maksimu, zmoniems jau gana sito marazmo dar jie kazka cia planuoja, beliks zemes uzsenieciams parduot nes nieko daugiau ir nebeliko kaip pinigus plauti kazkam kazkur

Kalba tik apie 2 pilietybes, man tai atrodo juokinga ir kvaila kokie cia remai ?!
Nesuvokiama man tokia politika, As esu zmogus ir visi gyvename toje pacioje zemeje, as noreciau kad tokiu klausimu nebutu kaip pilietybe tai kazkokie remai kur buni ispraustas, as noriu buti neprikausomas ir turreti viso pasaulio pilietybe, bet pala pala bet juk taip ir yra, zmones yra laisvi ir gali migruoti kur panoreje po visa pasauli,ir jiems negali buti jokie apribojimai, ai va cia gimei tai cia ir mirsi, toks buvai toks ir liksi, TAI nesamone !!! Bullshit !! As tai vadinu laisve ,keliauti, gyventi, rinktis.

Atsiprašau už teksto multiplikaciją tris kartus, nes iš karto neišsisiuntė, o po to pasirodė visi trys bandymai išsiųsti klartu

Iš tiesų, Seimo siūlomas referendumo kelias, siekiant pakeisti griežtąjį Konstitucijos straipsnį, yra niekur nevedantis akligatvis. Pagal mūsų įstatymus, privalomojo referendumo nuostata yra laikoma priimta tik tada, kai už ją balsuoja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įtrauktų piliečių. Taigi nesunku pastebėti kiekvienam, jog toks kraštutinai užkeltos kartelės referendumas yra greičiau tinkama priemonė užblokuoti žmonių kažkam nepatinkančias iniciatyvas nei būdas priimti kokius nors sprendimus
Esu nusiteikęs čia kalbėti labai dalykiškai, taip tarsi neturėtume laiko ilgai graudintis, kad nemaža dalis tautos paliko savo gimtinę tikrai ne iš gero gyvenimo, o bėgdami nuo skurdo, ieškodami išgyvenimo galimybių. Žinoma, būtų galima pradėti diskusijas – ar ekonominiai pabėgėliai jau yra visai kitos rūšies žmonės nei politiniai pabėgėliai, kai pirmiesiems nenumatomos tokios išimtys iš konstitucinio draudimo kaip antriesiems, tačiau, kaip jau buvo užsiminta, čia apsiribosime tik technine reikalo puse. Iš tiesų, prieš eilę metų, dar karštais pėdsakais, visų pirma Balsas.lt publikavau keletą straipsnių kuriuose bandžiau klausti teisininkų – ar nebus tik taip, jog Konstitucinis Teismas (KT) mus dabar dominančiame nutarime įvėlė techninio pobūdžio, labai smulkią, - iš esmės tokią kaip ne vietoje padėtas kablelis ar pavartotas ne tas jungtukas, - klaidelę, kuri, nežiūrint minėto menkumo, keičia perspektyvas iš principo, užtraukia sumaišties debesis. Įdomu tai, jog tituluotieji KT orumo gynėjai, labai plačiai gražbyliaudami visais kontraversijos klausimais, visu savo masyvumu kritikuodami iš tiesų kartais nepakankamai argumentuotus oponentų pasisakymus, nerado laiko atsakyti į dar kadaise iškeltus techninio pobūdžio klausimus nuolankaus tarno iškeltus klausimus. Dėl to leisiu sau pasikartoti, dar kartą išsakysiu kylančias abejones.
2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas skelbia, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Visa eilė filologinį išsilavinimą turinčių asmenų andai bandė atkreipti dėmesį į tai, jog žodis „atskiras“ nereiškia tiesiog „retas“, tačiau, kaip atrodo, plėtojant kontraversiją, daug svarbesnis nei filologinis būtų loginis patikslinimas. Žiūrint kaip tik šiuo rakursu būtina pastebėti, jog Konstitucijos 12 str. formuluotė ,,išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ numato tipizacijos užduotis, o ne kažkokius problemos sprendimo kiekybinius parametrus. Kitaip tariant, čia kalbama apie tipinius atvejus, visai nekeliant klausimo dėl paties atvejo skaitlingumo, kalbama apie žmonių kategorijas, kurioms teikiama preferencija, numatant išimties teisę. Be to, drąsiai galime teigti, jog šios dvi formuluotės ,,atskiras atvejis“ minėtame kontekste interpretacijos (pavadinkime jas sąlyginai kiekybine ir kokybine sampratomis) radikaliai atmeta viena kitą ir negali būti sujungiamos kažkokiu ,,trečiaip“ suprastu būdu.
Prezidentė D.Grybauskaitė prieš keletą metų vetavo naujos redakcijos Seime priimtą Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės galimybę, remdamasi minėtąja Konstitucinio teismo nutartimi. Tačiau neįsigaliojusiame įstatyme kaip tik ir buvo kalbama apie vieną atskirą atvejį, t. y. apie teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO šalis nares emigravusiems tautiečiams.
Taigi apibendrinant būtų galima konstatuoti, jog mūsų nesusikalbėjimo priežastis čia yra vis tik ne tiek Konstitucijos nuostata, kiek geros valios trūkumas. Kita vertus, kai dvigubos pilietybės teisės išplėtimas yra ginčijamas fetišizuojant kažkokį savarankišką, anapus žmogaus iškylantį valstybės turinį, tai, be visa ko kito, padvelkia nykiu sovietmečiu ir gilina psichologinį nuovargį.

Iš tiesų, Seimo siūlomas referendumo kelias, siekiant pakeisti griežtąjį Konstitucijos straipsnį, yra niekur nevedantis akligatvis. Pagal mūsų įstatymus, privalomojo referendumo nuostata yra laikoma priimta tik tada, kai už ją balsuoja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įtrauktų piliečių. Taigi nesunku pastebėti kiekvienam, jog toks kraštutinai užkeltos kartelės referendumas yra greičiau tinkama priemonė užblokuoti žmonių kažkam nepatinkančias iniciatyvas nei būdas priimti kokius nors sprendimus
Esu nusiteikęs čia kalbėti labai dalykiškai, taip tarsi neturėtume laiko ilgai graudintis, kad nemaža dalis tautos paliko savo gimtinę tikrai ne iš gero gyvenimo, o bėgdami nuo skurdo, ieškodami išgyvenimo galimybių. Žinoma, būtų galima pradėti diskusijas – ar ekonominiai pabėgėliai jau yra visai kitos rūšies žmonės nei politiniai pabėgėliai, kai pirmiesiems nenumatomos tokios išimtys iš konstitucinio draudimo kaip antriesiems, tačiau, kaip jau buvo užsiminta, čia apsiribosime tik technine reikalo puse. Iš tiesų, prieš eilę metų, dar karštais pėdsakais, visų pirma Balsas.lt publikavau keletą straipsnių kuriuose bandžiau klausti teisininkų – ar nebus tik taip, jog Konstitucinis Teismas (KT) mus dabar dominančiame nutarime įvėlė techninio pobūdžio, labai smulkią, - iš esmės tokią kaip ne vietoje padėtas kablelis ar pavartotas ne tas jungtukas, - klaidelę, kuri, nežiūrint minėto menkumo, keičia perspektyvas iš principo, užtraukia sumaišties debesis. Įdomu tai, jog tituluotieji KT orumo gynėjai, labai plačiai gražbyliaudami visais kontraversijos klausimais, visu savo masyvumu kritikuodami iš tiesų kartais nepakankamai argumentuotus oponentų pasisakymus, nerado laiko atsakyti į dar kadaise iškeltus techninio pobūdžio klausimus nuolankaus tarno iškeltus klausimus. Dėl to leisiu sau pasikartoti, dar kartą išsakysiu kylančias abejones.
2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas skelbia, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Visa eilė filologinį išsilavinimą turinčių asmenų andai bandė atkreipti dėmesį į tai, jog žodis „atskiras“ nereiškia tiesiog „retas“, tačiau, kaip atrodo, plėtojant kontraversiją, daug svarbesnis nei filologinis būtų loginis patikslinimas. Žiūrint kaip tik šiuo rakursu būtina pastebėti, jog Konstitucijos 12 str. formuluotė ,,išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ numato tipizacijos užduotis, o ne kažkokius problemos sprendimo kiekybinius parametrus. Kitaip tariant, čia kalbama apie tipinius atvejus, visai nekeliant klausimo dėl paties atvejo skaitlingumo, kalbama apie žmonių kategorijas, kurioms teikiama preferencija, numatant išimties teisę. Be to, drąsiai galime teigti, jog šios dvi formuluotės ,,atskiras atvejis“ minėtame kontekste interpretacijos (pavadinkime jas sąlyginai kiekybine ir kokybine sampratomis) radikaliai atmeta viena kitą ir negali būti sujungiamos kažkokiu ,,trečiaip“ suprastu būdu.
Prezidentė D.Grybauskaitė prieš keletą metų vetavo naujos redakcijos Seime priimtą Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės galimybę, remdamasi minėtąja Konstitucinio teismo nutartimi. Tačiau neįsigaliojusiame įstatyme kaip tik ir buvo kalbama apie vieną atskirą atvejį, t. y. apie teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO šalis nares emigravusiems tautiečiams.
Taigi apibendrinant būtų galima konstatuoti, jog mūsų nesusikalbėjimo priežastis čia yra vis tik ne tiek Konstitucijos nuostata, kiek geros valios trūkumas. Kita vertus, kai dvigubos pilietybės teisės išplėtimas yra ginčijamas fetišizuojant kažkokį savarankišką, anapus žmogaus iškylantį valstybės turinį, tai, be visa ko kito, padvelkia nykiu sovietmečiu ir gilina psichologinį nuovargį.

Iš tiesų, Seimo siūlomas referendumo kelias, siekiant pakeisti griežtąjį Konstitucijos straipsnį, yra niekur nevedantis akligatvis. Pagal mūsų įstatymus, privalomojo referendumo nuostata yra laikoma priimta tik tada, kai už ją balsuoja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įtrauktų piliečių. Taigi nesunku pastebėti kiekvienam, jog toks kraštutinai užkeltos kartelės referendumas yra greičiau tinkama priemonė užblokuoti žmonių kažkam nepatinkančias iniciatyvas nei būdas priimti kokius nors sprendimus
Esu nusiteikęs čia kalbėti labai dalykiškai, taip tarsi neturėtume laiko ilgai graudintis, kad nemaža dalis tautos paliko savo gimtinę tikrai ne iš gero gyvenimo, o bėgdami nuo skurdo, ieškodami išgyvenimo galimybių. Žinoma, būtų galima pradėti diskusijas – ar ekonominiai pabėgėliai jau yra visai kitos rūšies žmonės nei politiniai pabėgėliai, kai pirmiesiems nenumatomos tokios išimtys iš konstitucinio draudimo kaip antriesiems, tačiau, kaip jau buvo užsiminta, čia apsiribosime tik technine reikalo puse. Iš tiesų, prieš eilę metų, dar karštais pėdsakais, visų pirma Balsas.lt publikavau keletą straipsnių kuriuose bandžiau klausti teisininkų – ar nebus tik taip, jog Konstitucinis Teismas (KT) mus dabar dominančiame nutarime įvėlė techninio pobūdžio, labai smulkią, - iš esmės tokią kaip ne vietoje padėtas kablelis ar pavartotas ne tas jungtukas, - klaidelę, kuri, nežiūrint minėto menkumo, keičia perspektyvas iš principo, užtraukia sumaišties debesis. Įdomu tai, jog tituluotieji KT orumo gynėjai, labai plačiai gražbyliaudami visais kontraversijos klausimais, visu savo masyvumu kritikuodami iš tiesų kartais nepakankamai argumentuotus oponentų pasisakymus, nerado laiko atsakyti į dar kadaise iškeltus techninio pobūdžio klausimus. Dėl to leisiu sau pasikartoti, dar kartą išsakysiu kylančias abejones.
2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas skelbia, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Visa eilė filologinį išsilavinimą turinčių asmenų andai bandė atkreipti dėmesį į tai, jog žodis „atskiras“ nereiškia tiesiog „retas“, tačiau, kaip atrodo, plėtojant kontraversiją, daug svarbesnis nei filologinis būtų loginis patikslinimas. Žiūrint kaip tik šiuo rakursu būtina pastebėti, jog Konstitucijos 12 str. formuluotė ,,išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ numato tipizacijos užduotis, o ne kažkokius problemos sprendimo kiekybinius parametrus. Kitaip tariant, čia kalbama apie tipinius atvejus, visai nekeliant klausimo dėl paties atvejo skaitlingumo, kalbama apie žmonių kategorijas, kurioms teikiama preferencija, numatant išimties teisę. Be to, drąsiai galime teigti, jog šios dvi formuluotės ,,atskiras atvejis“ minėtame kontekste interpretacijos (pavadinkime jas sąlyginai kiekybine ir kokybine sampratomis) radikaliai atmeta viena kitą ir negali būti sujungiamos kažkokiu ,,trečiaip“ suprastu būdu.
Prezidentė D.Grybauskaitė prieš keletą metų vetavo naujos redakcijos Seime priimtą Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės galimybę, remdamasi minėtąja Konstitucinio teismo nutartimi. Tačiau neįsigaliojusiame įstatyme kaip tik ir buvo kalbama apie vieną atskirą atvejį, t. y. apie teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO šalis nares emigravusiems tautiečiams.
Taigi apibendrinant būtų galima konstatuoti, jog mūsų nesusikalbėjimo priežastis čia yra vis tik ne tiek Konstitucijos nuostata, kiek geros valios trūkumas. Kita vertus, kai dvigubos pilietybės teisės išplėtimas yra ginčijamas fetišizuojant kažkokį savarankišką, anapus žmogaus iškylantį valstybės turinį, tai, be visa ko kito, padvelkia nykiu sovietmečiu ir gilina psichologinį nuovargį.

kaip ne keista, geras straipsnis

LR Konstitucija NIEKAIP nedraudzia tureti Lietuvos ir kitos salies pilietybes! Tai taip akivaizdu, aisku, kad paprasciau buti NEGALI!. Tai kur problema? Problema tame, kad Lietuvos valdzia, kuri kasdiena lauzo ir niekina Konstitucija, NENORI TIKSLINGAI ir tiesiogiai veikiancios Konstitucijos deka si klausima teigiamai isspresti. Si klausyma sprendzia ISDUODAMI lietuviu tautos interesus, vykdydami Suslovo ideologija.... Lietuva be lietuviu. Taigi ne apie tai kalbame. Kol Lietuvoje bus NUSIKALTELIU valdzia.... tai galite priimti ir 10 referendumu tuo klausimu.... valdziai yra giliai ir galutiniai ant visu tu referendumu NUSISPJAUTI! O tada reikia atsakyti i klausima, o kodel valdzia siekia sito referendumo? Siekia todel, kad padidinti balsuotoju aktyvuma ir prastumti dar karta KOMUNISTINE PARTSKOLA i prezidentus. Tai yra apmulkinti zmones dar karta! Ar tai pirmas kartas?
Jus man pasakykite, ko galima tiketis is 80 amoraliu Seimo leliuku?

Pritariu kad reikia įteisinti dvigubą pilietybę, nors ir trigubą, nesvarbu, bet aš taip neskubėčiau nurašyti referendumo dėl dvigubos pilietybės kaip visiškai beviltiško. Visos išvardintos priežastys kodėl jis gali nepavykti yra teisingos, tačiau jei kas būtų paklausęs kuo baigsis referendumas dėl Visagino AE, tikriausiai irgi būtų dominavęs atsakymas, kad jis arba neįvyks, arba žmonės pasisakys "UŽ", juk valdžia tiek įdėjo pastangų, kad būtent tokią tautos valią suformuoti. Deja, žmonės nėra buki tik apsimeta, kaip sakoma, ir tai labai nustebino valdžią per paskutinį referendumą. Manau, tokio pat nemalonaus siurprizo manipuliuotojai mūsų sąmone gali sulaukti ir per dvigubos pilietybės referendumą, vėlgi, dėl tų pačių priežasčių, būtent, - žmonės sugeba atskirti grūdus nuo pelų ir puikiai supranta, kad ir Konstitucinio teismo išaiškinimas dėl dvigubos pilietybės, ir valdžios pozicija šiuo klausimu yra tas pats mėginimas dar labiau užveršti kilpą ant tautos kaklo. Lietuvoje praktiškai nebeliko žmonių, neturinčių emigravusių giminių, artimųjų, mylimųjų, ir tai mus gali išgelbėti. Galbūt tūlam lietuviui ir būtų smagiau, jei tik jo artimiesiems būtų suteikta dviguba pilietybė, o kiti - tegul sukasi kaip išmano, bet šį kartą taip neišdegs, - arba mes įteisinam dvigubą pilietybę ir tada visi turim viltį, kad mūsų artimieji nenutautės galutinai naujojoje tėvynėje ir dar kada nors sugrįš į mūsų šeimas, arba mes to nepadarom, ir tada kiekvienas sau atskirai graužiamės dėl nebesugrįšiančių vaikų, brolių ir seserų. Taigi, duokit mums nors tą šansą su referendumu ir aš tikiu, kad su dievo pagalba mes dar kartą padarysime nedidelį stebuklą ir išsivaduosim nuo tremtinių tautos likimo.

“turint pagrindinį tikslą – išsaugoti didžią savo tautos dalį. Turime suvokti, kad iš Lietuvos išvykę lietuviai yra didelis mūsų šalies turtas ir potencialas, ir dėl pagalbos, kurią jie teikia likusiems Lietuvoje, ir dėl galimybės juos susigrąžinti, atsigaunant Lietuvos ekonomikai, gerėjant pragyvenimo lygiui”.
(R.Karbauskis)

“Nagrinėjant priežastis, dėl kurių atsisakoma pilietybės, didžioji dalis vyksta dėl to, kad asmuo pageidauja įgyti kitos valstybės pilietybę ir yra sąlyga, reikalaujanti atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Atsisakiusių pilietybės iš viso yra iki šimto asmenų, 2012 metais tokių asmenų buvo 26".
(D.Vežikauskaitė, Migracijos Departamento atstovė)

Lietuviai, kurie savo noru atsisako LR pilietybės, moka mokesčius ne Lietuvai, o kitai valstybei – pagal R.Karbauskį yra “didelis mūsų valstybės turtas”!
Kuo daugiau lietuvių emigruoja, tuo labiau Lietuva lenda į skolas, nes Sodrai trūksta pinigų pensijoms.


"Lietuvoje gyvenančių žmonių pasyvumo, arba abejingumo pasekmėje, galime atimti viltį iš mūsų tautiečių, gyvenančių svetur.”
(R.Karbauskis)

Kokią dar viltį? Jie paliko tėvynę, atsisakė pilietybės, jų viltis – nauja tėvynė. Jų viltis – kad naujosios tėvynės senbuviai kuo grečiau juos imtų laikyti savais.
Kaip galima tokius žmones vadinti “didelis mūsų šalies turtas”?!!
Lietuvos ekonomika atsigauna ir gerėja pragyvenimo lygis tik todėl, kad ne visi darbingi lietuviai pabėgo iš Lietuvos. Ekonomika atsigauna dėka pasilikusiųjų darbo, ir taip atsiranda “galimybės juos susigrąžinti” – juos, t.y. emigrantus. Bet ar taip jau reikia siekti juos susigrąžinti? Juk ir susigrąžinus - šitas “didelis mūsų šalies turtas” vėl pirmieji spruks kaip žiurkės iš skęstančio laivo, kai tik kokia krizė ateis.