Panašu, kad Čečėnijos prezidentas R. Kadyrovas yra atsparus kritikai. Politikas visus, kas jį kritikuoja, apkaltina sąmokslų organizavimu. Tiesa, didžioji šios kritikos dalis yra pakankamai pamatuota: Kadyrovo vyriausybėje sėdi žmonės, esantys tarptautinėje paieškoje dėl užsakytų žmogžudysčių, į šalies kalėjimus neįleidžiami Raudonojo Kryžiaus stebėtojai, žmogaus teisių gynėjai kaltina Kadyrovą ir jo policiją dėl daugybės pagrobimų, masinių kankinimų ir žmogžudysčių, dėl kurių susiformavo režimas, paremtas baime. Nuolatos kalbama ir apie besitęsiančią čečėnų islamizaciją.
Tačiau interviu Kadyrovas save įvardijo kaip „savo šalies – Rusijos – ir savo tėvynės – Čečėnijos – patriotą“. Kadyrovas teigia, kad Rusijos regionai ir taip turi pakankamai savivaldos, kad spręstų savo problemas, todėl didesnės autonomijos Čečėnijai nereikia: „Regionuose mes geriau žinome situaciją ir geriau reaguojame į regioninius poreikius. Tad mes turime pakankamai autonomijos“. Kalbėdamas apie islamistus, Kadyrovas teigė, kad Vakaruose yra daugybė išankstinių nuostatų, neturinčių nieko bendro tiek su realybe, tiek ir su pačiu Islamu.
R. Kadyrovas (k) ir V. Putinas (d) (nuotr. SCANPIX)
Pasak Čečėnijos prezidento, žvelgiant iš materialinės pusės, karo žaizdos jau beveik užgijo, tačiau „žaizdos žmonių širdyse ir randai jų prisiminimuose užgis dar negreitai. Dabar šaliai, pasak Kadyrovo, labiausiai reikia pramonės ir žemės ūkio vystymo bei naujų darbo vietų, nors nedarbas per pastaruosius metus, pasak jo, ir taip ženkliais krito.
Kadyrovas neišvengė ir kontroversiškų klausimų. Austrijoje didelio dėmesio susilaukė Umaro Israilovo nužudymas, kuris buvo siejamas su Kadyrovo vardu. Pastarasis šį incidentą komentavo taip: „Melagiai priverčia dešimtis rimtų, protingų, išsilavinusių Vakarų politikų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų šokti pagal savo dudelę“.
Žurnalistas taip pat domėjosi, kodėl tiek daug čečėnų išvyko gyventi į užsienį. Kadyrovas mano, kad daugelis žmonių mėgsta gyventi iš socialinių pašalpų, nes tai yra labai paprasta. Tačiau, pasak jo, yra ir tokių, kurie taikiai gyvena Europoje ir siunčia savo pinigu atgal į Čečėniją. Šie žmonės, kaip mano Kadyrovas, visada nori sugrįžti, tačiau sugrįžti nėra kur, nes jų namai yra sugriauti.
