R.Juknevičienė apie pokyčius krašto apsaugos sistemoje, misiją Afganistane ir nenupirktus sraigtasparnius Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje laikinai einanti pareigas krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė apžvelgė ketverių metų darbus ir apgailestavo, kad procesus, vykstančius šalies gynybos srityje, dar mažai kas supranta.
Finansavimas dar nepakankamas
R.Juknevičienės teigimu, per ketverius metus visuomenės nuomonė į krašto apsaugos finansavimą pasikeitė.
,,Didžioji dalis žmonių ir net Seimo narių įsivaizdavo, kad krašto apsaugai jau skiriami tie 2 procentai BVP, ir kad krašo apsauga yra tarp geriausiai finansuojamų sričių, todėl aiškinome, kad yra blogai su tendencijomis krašto apsaugos finansavime. Nuolat nuo įstojimo į NATO tas procentas mažėjo“, - sakė R. Juknevičienė. Anot jos, tai išlieka didžiausiu iššūkiu ir būsimajam ministrui, tačiau svarstant šių metų biudžetą jau nesigirdi siūlymų atimti iš krašto apsaugos ir perskirstyti tuos pinigus kam nors kitam.
Jos teigimu, nuo kitų metų bus bandoma didinti finansavimą, tačiau pinigų reikėtų gerokai daugiau, kad Lietuva galėtų pasiruošti suteikti paramą ginkluoto konflikto atveju. Išvedant karius iš Afganistano taip pat bus papildomų išlaidų.
,,Kitų metų biudžetas dar yra labai sudėtingas. Dėl to kitų metų biudžete fiziškai neįmanoma skirti daug daugiau pinigų. Tačiau tam, kad mes užtikrintume sklandų išėjimą iš Afganistano, reikia dar bent mažiausiai 50 mln. litų”, -sakė žurnalistams R. Juknevičienė.
Prioritetas – NATO ir misija Afganistane
Laikinai einanti pareigas krašto apsaugos ministrė akcntavo, kad yra patvirtinti NATO gynybos planai mūsų regionui bei Lietuvos planai.
,,Jie yra, jie suderinti su NATO planais, jie yra realūs, konkretūs, ir su galimybe juos plėsti pagal Ginkluotos gynybos komcepciją“, - sakė R.Juknevičienė. ji pridūrė, kad be JAV paramos nebūtų sprendimų dėl NATO gynybos planų, aktyvių karinių mokymų, vykusių ir vyksiančių mūsų regione.
,,Pagrindinis prioritetas – aktyvii mūsų narystė NATO, Afganistane. Lietuva liks Afganistane lkartu su NATO tol, kol tęsis NATO misija“, - pabrėžė ji išreikšdama viltį, kad naujos kadencijos Seimas pratęs leidimą dalyvauti tarptautinėse operacijose, o Lietuva Afganistane orientuosis į mokymo misijas.
Pabrėžusi, kad bendradarbiavimas su JAV ir šios šalies požiūris į Lietuvos karius ir kariuomenės profesionalumą ,,yra labai geras“, ji pridūrė, kad nepaisant kai kurių nesutarimų kitose srityse, santykiai su kaimynine Lenkija gynybos srityje išliko labai geri.
,,Santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos turi problemų, visi tai žinome, bet gynybos srityje jie yra gerame lygyje“, - teigė ji. R.Juknevičienė.
Strateginiuose dokumentuose įtvirtintas subalansuotas požiūris į krašto gynybą Kalbėdama apie per ketverius metus nuveiktus darbus, ji sakė mananti, kad naujajai vyriausybei nacionalinio saugumo ir gynybos srityje nereikės priimti naujų svarbių dokumentų.
,,Visi pagrindiniai dokumentai – nacionalinio saugumo strategija, Karo prievolės įstatymas, kuriame įtvirtinome naujus būdus, kaip atlikti karo prievolę , karinė strategija, Ginkluotos gynybos koncepcija patvirtinta“, - vardijo ji. R. Juknevičienė. Anot jos, visa taoi reiškia, kad buvo įtvirtintas ,,subalansuotas požiūris į krašto gynybą“.
,,Ir dalyvavimas NATO yra svarbus – tai garantas mūsų saugumo, ir lygiai taip pat vystyti pajėgumus ta kryptimi, kad mes galėtume patys gintis – mes turime visą reikalingą įstatyminę bazę“, - teigė ji.
Ji teigė, kad ir šauktinių kariuomenė, ir profesinė kariuomenė gali būti labai gera, bet Lietuvai reikia, kad kariuomenė kartu su parengtu rezervu galėtų ginti savo kraštą.
,,Mes priėmėme naują savanoriškumo koncepciją, kuri labai pasiteisino - rengiame rezervą per bazinius karinius mokymus , atnaujintus jaunesniųjų karininkų kursus ir per pakartotinius apmokymus“, - aiškino l.e. pareigas krašto apsaugos ministrė, pabrėžusi, kad rezervas dabar žino, ką jie darytų esant reikalui ir kaip sąveikautų su profesine kariuomene.
Tačiau l.e.patreigas krašto apsaugos ministrė apgailestavo, kad nepavyko įgyvendinti planų įsigyti sraigtasparnius už programos JESSICA pinigus.
,,Manau, kad labai geras variantas buvo politikų sudaužytas į šipulius”, - sakė ji ir pridūrė, kad dabar teks ieškoti kitų galimybių, kadangi yra poreikis pereiti nuo senų sovietinių prie vakarietiškų sistemų.
