Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė teigia, jog praėjus trylikai metų po Sausio 13-osios aiškėja, kad pergalė nebuvo galutinė ir kad nuo XVII amžiaus trunkantis agresyvus Rusijos skverbimasis Baltijos link tebėra Kremliaus darbotvarkėje.
Pirmadienį (01.12) spaudos konferencijoje parlamentarė pažymėjo, kad jai, tų dienų sausio liudininkei, sunkiau yra šiandien. "Nepaisant to, kad esame ant NATO ir ES slenksčio - apie tai 1991-aisiais tegalėjome svajoti - šiandien yra jei ne sunkiau, tai tikrai slogiau. Tuomet didelė dauguma lietuvių tautos labai aiškiai atskyrė fronto liniją - "už Lietuvą ir prieš Lietuvą", - sakė R. Juknevičienė.
Svarbiausia, jos nuomone, kad tuomet tikrai buvo lengviau skirti melą nuo tiesos. "Valstybę atkuriantiems politikams kelią į žmonių širdis ir protus rodė ne ciniškieji "Almax" tipo viešųjų ryšių specialistai ir jų veikiami konsultantai, ne nupudruota vaidyba prieš TV kameras, o atviras ir tiesus žodis", - sakė signatarė.
R. Juknevičienei slogiau šiandien yra todėl, kad iš esmės tam pačiam tikslui, kaip ir 1991-ųjų sausį, pasiekti - užvaldyti valstybę, pastatant palankius Rusijai žmones svarbiausiose struktūrose, - naudojami, pasak jos, daug rafinuotesni būdai, o dalis lietuvių yra praradę tautos išlikimui ir klestėjimui būtiną savisaugos jausmą. R. Juknevičienės nuomone, būtent dėl savisaugos jausmo stokos Jurijus Borisovas "galėjo nusipirkti Lietuvos Prezidentūrą, o Viktoras Uspaskichas neslepia noro užvaldyti Vyriausybę". "Ko nepadarė rusiški tankai, bando padaryti rusiški pinigai", - sakė Seimo narė.
Viena iš Tėvynės sąjungos lyderių R. Juknevičienė yra įsitikinusi, kad 2004-ųjų sausio tryliktoji "Už Lietuvą" turi būti laimėta, nors tai nebus lengva. Jos nuomone, socialdemokratams ir už juos iki šiol balsavusiems žmonėms tenka didžiausia atsakomybė. "Jų užduotis nėra lengva - daugiau kaip dešimt metų savo didžiausiais priešais laikius Vytautą Landsbergį ir Tėvynės sąjungą staiga reikia suprasti, kad yra didesnių pavojų ir kad sprendimą už valstybės raidą, už žmonių likimus gali tekti priimti kartu su amžinais priešininkais", - sakė Seimo narė.
"1991-ųjų sausį sugebėjome būti kartu už Lietuvą, tai kodėl šiandien turėtų būti kitaip?", - svarstė Kovo 11 -osios Akto signatarė R. Juknevičienė.
ELTA
