Rūta, kodėl pradėjai pašėlusiai sportuoti?
Storėjau. Sulaukus vyresnio amžiaus gimdymas palieka pėdsakų. Be to, dirbu nuo ankstaus ryto iki vakaro, smaksau sulinkusi prie kompiuterio – pati rašau scenarijus laidoms. TV3 stilistė nužvelgė mane ir nustatė diagnozę: „Vlada“ (sporto žurnalistė Musvydaitė – aut. past.). Profesionalė Vlada ėmėsi manęs. Bet ji mažiau mane kankino nei aš pati anksčiau. Užtat efektas ryškus.
Gal taip ir gimė nauja sporto laida „Sportuok su žvaigžde“?
Mintis gimė bėgiojant ir pliurpiant. Kodėl neįkvėpus žmonių pakilti nuo sofos? Mačiau kaip sportas man daro stebuklus, kaip kelia jėgas, gamina endorfinus – tai gerina nuotaiką, grąžina ne tik fizines, bet ir emocines jėgas, šviesėja galvoje. Sportas – meditacija. Džiaugiesi savimi, nes nugali save – įveiki tingulį. Sportininkai žino, kaip ugdyti dvasines savybes. Ištverti šį gyvenimą reikia daug jėgų.
Ką patartum žmonėms, kuriems sporto klubai – per brangus malonumas?
Sporto klube – nuobodu. Kur kas sveikau bėgioti gryname ore. Tai kainuoja tik gerus sportbačius, nes nuo prastų plokštėja ir didėja pėda. Bėgioju kas antrą dieną po pusvalandį. Aišku, vien bėgimo maža. Vlada išmokė ištampyti raumenis. Tempimo pratimus galima daryti namie. Smagu ir gera kompanija. Patarčiau sporto nemesti maždaug 10 metų. 9 metus bus nuobodu, o paskui ima patikti. Juokauju.
Kodėl nuo rudens eisi į šokių projektą? Nebijai išsisukti kojos?
Priimu pasiūlymus, nes esu smalsi. Kažkada ir į televiziją atėjau, kai netikėtai pasiūlė. 99 procentai to nedarytų. Kai durys atsidaro, einu ir nežiūriu, ar perlipus per slenkstį nebus prarajos ir nekrisiu galva žemyn. Šokių projektas man – žaidimas, pramoga, net jei nusilaušiu koją. Gyvenimo kadencija – viena. Nereikia atsisakyti progų daug ką išbandyti. Dabar treniruojuosi pas Jurijų Smoriginą.
Juk jūs pjovėtės, kai abu teisėjavote projekte „Šok su žvaigžde“. Ar tu ką nors supranti apie šokius?
Tai tik pašmaikštavimas. Juročkos nuskriausti neįmanoma. O šokiai man visada patiko, kadaise šokau pas Kirą Daujotytę „Sonatoje“ – modernų šokį. Gal padės? Nors šokiai – ne tas pats, kaip važiuoti dviračiu – užsėdai ir vėl prisiminei. Bet tikiuosi atlaidumo. Žmonės mėgsta laidas su pažįstamais veidais. Nesvarbu, kad jie nemoka šokti.
Atrodo, tavo laidos tampa nebe tokios įžūlios. Pagaliau matadoras moteriškėja?
Smarkiai nusivyliau mūsų politika. Vemti verčia nuo tų prastų provinciališkų skandalų, jie tampa kaip realybės šou ar serialai. Politikai tokie seklūs ir susireikšminę. Man gėda, kaip įžūliai tautai galima primesti banalybę – tarsi žmonės nieko nesuprastų. Serialas „Moterys meluoja geriau“ – turiningesnis už politinius skandalus.
Tai dabar sukčiai gali ramiai miegoti, o žiūrovai – žiovauti?
Sukčių yra tūkstančiai, o likusieji – žiūrovai. Kai pamatysiu naują sukčių porūšį, būtinai pranešiu. O žiūrovų reikia pagailėti, neapkrauti neigiamomis emocijomis, reikia įkvėpti dvasios, nes ir taip nelengva gyventi. Išmokiau žmones atpažinti sukčius ir nenaudėlius. Sakysite, demaskuoju – bet niekas nesikeičia? Ne aš, žmonės turi keistis, o tai blogai. Mano tikslas – parodyti, perspėti: „Nedėkite paskutinių santaupų į nepatikimą banką.“ Nejaugi aš turiu šaudyti, o paskui paspringti skrandžio turiniu?
Per savaitę vedi tris laidas. Esi darboholikė – nepavargsti nuo įtampos? Ar lieka laiko šeimai?
Nekasu žemės po savimi, dirbu su gabiais žurnalistais. Smagu, kad galiu suteikti darbo dešimčiai žmonių. Mėgstu savo darbą, antraip taip nearčiau. Vargu, ar su manimi kas norėtų keistis darbo krūviu. Tiesa, kartais pavydžiu žmonėms, kurie gali pailsėti ligoninėje. O asmeninis gyvenimas – pati geriausia dalis. Gyvenu pagal ekonomistės Aušros Maldeikienės taisyklę – tokį anekdotą. Ateina pas kunigą vyras ir klausia: „Nebemyliu žmonos, ji nusibodo. Ką man daryti?“ Kunigėlis sako: „Tai mylėk.“ Kai gauni tokią gėrybę kaip šeima, negali jos griauti kaprizais ar akimirkos dalykais.
Net vasarą prisigalvoji darbo, bet neseniai pavyko tave ištempti atostogų į kalnus Slovakijoje.
Šią staigmeną sugalvojo draugai, kurie važinėja slidinėti. Tiesiog ištempė mane nuo darbų. Nė patys nežinojome, kas mūsų laukia. O planas buvo mane rėkiančią su slidėmis nuleisti nuo kalno. Žinokit, buvo slidu. Baimės buvo daugiau nei įmanoma įsivaizduoti. Ant aukšto kalno, į kurį pakėlė keltuvas, nusiėmiau slides ir gėdingai pėstute parspūdinau žemyn. Bijau aukščio, man gerai slidinėti „varlinyke“. Vis dėlto gera pavasarį išvėdinti galvą – tapau šviežia ir gaivi.
Papasakok apie savo šeimą.
Algirdas Janutas – muzikas, bet prodiusuoja mano laidas, nes žurnalistika jam patinka net labiau nei man. Taigi daug laiko praleidžiame kartu. Jis – linksmas žmogus. Tai jo idėja laidas rengti smagiau. Ievai 16 metų, Ulijonai – jau 4,5. Jei esame užimti, dukros turi auklę, mielai prižiūri seneliai. Randu laiko nueiti pas Ievą į diskusiją mokykloje. Savaitgaliais nedirbu, visa šeima važiuojame į sodybą Pliauškėse. Rausiu žemę, einame į svečius pas ponias gerti vyno ir pakalbėti apie daigus. Smagu bendrauti ir su kaimo žmonėmis. Nors per tokį girtuoklį, ko gero, ir sudegė sodyba. Prastai sumūrijo krosnį. Bet aš nepykstu. Neigiami personažai visada įdomesni, smagu juos patyrinėti.
Atrodo, laidoje „Kodėl“ išties linksminiesi. O ir apsirengi keistokai.
Žmonės žiūri rimtai, o man patinka save šaržuoti ir žaisti. Būti sumušta blondine ar dar kokiu personažu. Vienas amerikietis stebėjosi: „Kodėl Rūta juokėsi iš pasaulio pabaigos?“ Stengiuosi atėjusių į laidą žmonių neįžeisti, noriu, kad jiems būtų jauku ir linksma, kad mielai grįžtų kitą kartą. Užtat politikų stengiamės nekviesti. TV3 auditorija – jaunesnė. Anksčiau mane mėgo pensininkai, reikėjo prisijaukinti jaunimo.
Tačiau juk tos populiariosios laidos – smegenų lobotomija. Ar tau smagu joje dalyvauti?
Pati televizijos prigimtis yra tokia, žiūrovas – pasyvus. Kita vertus, jo rankose – pultelis, jei nepatiks, bus neįdomu – perjungs. Klaidą daro tie, kurie mano, kad žiūrovai – kvailiai, kuriuos reikia auklėti, mokyti, rodyti, „ką reikia“, o ne tai, kas jiems patiems rūpi, įdomu.
Kokias mėgsti laidas pati?
Mėgstu „Discovery Science“. Dievinu laidas, kuriose aiškina (dažniausia spėlioja), kaip padarytas pasaulis. Tada namiškiai manęs nenuplėš nuo televizoriaus. Mano hobis – fizika, o ypač astrofizika. Užaugau tarp fizikų – mano tėvas ir brolis yra fizikai.
Kodėl dalyvavai projekte „Smurtas prieš moteris“?
Todėl, kad mušti silpnesnį – šlykštu. Bet muša todėl, kad moterys sutinka būti aukos. Neva dėl vaikų galima kentėti. Nemenka dalimi moterys prisideda auginant monstrus – juos pakenčia. Išvis mūsų žmonės arba agresyvūs, arba visiškai pasyvūs – aukos. Negerbia kitų arba savęs. Niekas nebenori susikibti už rankų. O be reikalo. Gal dėl to, kad nusivylė, „neįvyko“ kaip tauta?
Ar daug tavo draugų emigravo?
Daugiau draugų, kurie aprauda emigravusius vaikus. Patys tėvai paverčia vaikus benamiais, kad tik išvyktų iš Lietuvos, nes kitur, matai, geriau. Kodėl jie turi bėgti svetur valyti WC ir gyventi kaip valkatos? Jie šitą žemę turi atsikovoti, nes namie – pačios geriausios starto galimybės. Čia – draugai, artimieji, sava kalba, sava aplinka, kurioje funkcionuoti mokaisi nuo gimimo. Vaikas svetur lieka vienišas kaip pirštas, niekam nereikalingas, niekas jo ten nelaukia.
Kas kitas, jei ne patys žmonės turi susikurti geresnį gyvenimą čia. Jo niekas nepadovanos, reikia atsikovoti patiems. Jei reikia, pasiimk akmenį ir pilk langus. Europa verda nuo streikų – o mes laukiame leidimų piketuoti! Lietuviai pasižymi tylinčios pjaunamos avies sindromu. Vergai – už mažai dirba daug. Tik avinai gali mokėti tokius mokesčius. Graikai sukilo – ir ES jiems nurašė milijardines skolas. Taigi išlošė – pralobo. O mūsų valdžia bijo tik Gariūnų – vis neįrengia kasos aparatų, nes prisimena sudaužytus Seimo langus...
Esi aštroka, smeigi peiliuku. Turi priešų?
Labiau vertinu draugus nei skaičiuoju priešus, nors kartais ir grasina. Jei viešai susipykstu – su įtakingais ir galingais žmonėmis, kurie dienos akyje apvaginėja valstybę ir piliečius. Tiesa, jei kas užkabina, moku atsikirsti.
Ar laikaisi kokių dietų, nes atrodai išties kaip modelis?
Nesilaikau. Tačiau valgau lengvesnį maistą – taip geriau sukasi smegenėlės.
Kaip save įsivaizduoji senatvėje?
Pliauškėse auginsiu avis. Tai vieta, kuri yra niekur. Bet prieš tai dar reikia užauginti dukras.
