Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, apsilankęs „Sodroje“, atkreipė dėmesį, kad valstybinė socialinio draudimo sistema gerėja.
Jo duomenimis, gyventojai ir įmonės sutaupys po „Sodros“ struktūrinių reformų įspūdingą sumą – 10 mln. litų.
„Turbūt visi pripažins, kad „Sodroje“ veikia vienintelė gerai sutvarkyta informacinė sistema. Kitose valstybės institucijose informacinės sistemos turi tam tikrų apribojimų, trūkumų, nėra tokios išsamios ir tikslios. Ši sistema pritaikyta bet kokiam socialinio draudimo modeliui. „Sodra“ informacinėje duomenų bazėje kaupia ir saugo visą informaciją nuo 1995 metų“, – teigė R. J. Dagys.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių išvyka į „Sodrą“ parodė, kad ši institucija gerokai pakeitė veiklos metodus, daugeliu atvejų informacija teikiama elektroniniu būdu.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad ne gana to, jog buvo optimizuota pačios institucijos veikla, 376 sumažintas darbuotojų skaičius, padidėjusio krūvio ir krizės sąlygomis aptarnavimo lygis ne tik nenukentėjo, bet netgi sumažėjo gyventojų eilės. Netolimoje ateityje gyventojai galės gauti išsamią informaciją apie gaunamas pajamas, kas apie juos teiravosi, kokios institucijos prašė duomenų apie gaunamas įmokas ir tokio domėjimosi teisėtumą. Įmonėms jau dabar taikoma nauja sistema, kai nesumokėjus mokesčių ne iš karto uždaromos visos turimos sąskaitos, bet kuri nors viena, kad įmonės veikla nebūtų paralyžiuojama.
Priminsime, kad Lietuvoje veikia dvi socialinio draudimo formos. Viena, veikianti solidarumo principu, Valstybinio socialinio draudimo fondas „Sodra“, ir kita – privačiai administruojama, bet gyvenanti iš „Sodros“ įmokų, pensijų kaupimo sistema. Nesibaigia diskusija, kuri sistema yra efektyvesnė.
„Palyginus abi šias sistemas matyti, kad privatus administratorius ne visada dirba geriau. Jau nekalbant apie jo pelną, gautą net ir krizės laikotarpiu. Iš esmės privatūs administratoriai suka galvas tik dėl vieno dalyko: kur investuoti vertybinius popierius. Administravimo, santykio su klientais jų veikloje labai mažai. Po to, kai gyventojai sulauks pensinio amžius, pensijas išmokės visai kitos institucijos. Tuo tarpu „Sodra“ be savo funkcijų, susijusių su socialiniu draudimu, užsiima ir lėšų surinkimo, ir jų administravimo veikla, taip pat ir kitų išmokų mokėjimu. Tai vienus mažiausių administravimo kaštus taikanti įstaiga“, – teigė R. J. Dagys.
Pasak jo, dar vienas skirtumas nuo privačių draudimo bendrovių, kad „Sodra“ jokiais būdais negali bankrutuoti. „Galime diskutuoti, kokias gaus išmokas ateities pensininkai, bet jos tikrai nebus tragiškai mažesnės nei gali suteikti net ypatingos sėkmės atveju privatūs investiciniai fondai. Šie ypač gero ekonomikos vystymosi sąlygomis gali duoti pridėtinę vertę, tačiau dabar ir greičiausiai ateityje finansų rinkos gyvens sudėtingą etapą, kai niekas nežino, kokios investicijos ir į kokius fondus yra perspektyvios. Net valstybių obligacijos nėra patikimos. Tad natūraliai kyla klausimas, ar valstybė gali leisti rizikuoti iš gyventojų surinktomis lėšomis ir lengva ranka atiduoti jas privačių fondų valdytojams? Šiuo atveju kalbame apie valstybės riziką dėl ateities investicijų, vietoj to, kad surinktais pinigais jau dabar galbūt būtų galima padidinti pensijas. Apskritai socialinio draudimo sistemos efektyvumas priklauso nuo to, kiek mes turime jaunimo. Traukiantis jaunajai kartai, nė viena senatvės draudimo sistema nebus labai dosni“, – kaupimo senatvei perspektyvas apibendrino TS-LKD frakcijos narys R. J. Dagys.
Kiek daugiau optimizmo jam suteikia metų pradžios rezultatai. Šiemet sausį ir vasarį gauta 123,9 mln. litų daugiau pajamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, palyginti su 2011 m. tokiu laikotarpiu. Šiuo metu „Sodros“ pajamos viršija planą beveik 5 proc.
