Ir šis žlugimas turės labai reikšmingų pasekmių visai Rusijai - galima tikėtis blogiausio rėžimo kaitos proceso, kuriuo metu Rusijos Federacijoje gali atsirasti ne tik naujos valdžios institucijos, bet netgi ir naujos valstybės.
N. Petrovas, anksčiau vadovavęs Maskvos Carnegie centro bendruomenės ir regionų programai, tiki, kad dabartinis Rusijos „karinio avantiūrizmo“ kelias, politinių oponentų judėjimų išstūmimas, griūvanti Rusijos ekonomika ir absoliuti galios centralizacija gali vesti tik prie trijų scenarijų.
1. Putinas sugeba pataisyti santykius su Vakarais ir išgelbėti ekonomiką
Geriausio scenarijaus atveju, Putinas turėtų sugebėti stabilizuoti santykius su Vakarais pasinaudodamas savo vaidmeniu Ukrainos ir Sirijos konfliktuose. Taip pat jis galėtų kokiam nors liberalų politiką paskirti į aukštą postą – taip Vakarams būtų parodyta, kad jis tikrai rimtai svarsto reformų galimybę.
Pasak N. Petrovo, tokie veiksmai „pasiųstų pozityvų signalą Vakarams. Tuo pačiu metu tai leistų bent pradėti artėti prie balanso tarp liberalų ir dabartinių valdančiųjų atstatymo.
Taigi, bent žodžiais akcentuodamas reformas ir ribodamas valstybės karinius veiksmus, anot Petrovo, Putinas galėtų kartu sušvelninti ir savo antivakarietišką retoriką, tvirtindamas, kad Rusijos didybė jau tarptautinėje erdvėje jau atkurta ir dabar vėl galima bendradarbiauti.
Susiklosčius tokiam scenarijui, jis vis tik leistų tik atidėti dabartines Rusijos problemas. Tai nepanaikintų esminių ekonominių ir politinių reformų stokos. Toks pokytis neleistų pakeisti politinio balanso, kuris atsidaro dėl absoliučios Putino galios centralizacijos.
Tačiau tokia strategija leistų Rusijos režimą išgelbėti nuo momentinio žlugimo – tai būtų pirmasis žingsnis link kritinių reformų, kurių Maskva turėtų imtis.
2. Putino pakeitimas
Pagal antrąjį scenarijų Putiną pakeistų jaunesnis įpėdinis. Tai reikštų bandymą pakeisti Rusijoje atsiradusį didžiulį galios disbalansą tarp Rusijos prezidento ir kitų valstybinių institucijų. Tačiau N. Petrovas pabrėžia, kad Putino pakeitimas atneštų daugybę kitų problemų, nes „turėtų būti pertvarkyti patys sistemos pagrindai“.
„Santykinai tvarkingas galios perdavimas, kuris, pavyzdžiui, įvyko po Josifo Stalino mirties, negali būti pakartotas dėl tokių institucijų kaip Komunistų partija stokos (ji buvo suvienijusi valstybę). Putinui artimų žmonių ratas tai pat prarastų savo įtaką kartu su prezidento pasitraukimu“, - pabrėžia ekspertas.
Tačiau vėlgi, Putino pakeitimas leistų Rusijai tik išlošti daugiau laiko. Naujasis lyderis turėtų tvarkytis su daugeliu tų pačių problemų, kurios šiandien kelia galvos skausmą Putinui: susiskaldžiusiu politiniu elitu, kuris bet ką gali padaryti dėl naudos, skaidrumo ir efektyvių institucijų trūkumu ir situacija, kuomet labiau yra vertinamas konkretus individas, o ne idėjos ir valstybės nauda.
3. Režimo pasikeitimas Rusijoje
Toks nepasitenkinimas dėl valdymo ir centrinės valdžios subyrėjimas galėtų Rusiją nuvesti prie „korporacijų federacijos“.
Tokiu atveju, įvairūs Rusijoje esantys galios centrai – oligarchų valdomos kompanijos, valstybinės institucijos, regioninės galios kaip Čečėnija – gali siekti tapti savarankišku galios centru.
Tokiu atveju Rusijos Federacija taptu tauta, kurios viduje dėl centrinės valdžios kovotų daug įvairių galios centrų.
