Prieš 70 metų Josifas Stalinas nusprendė statyti tunelį, vedantį į Sachaliną, esantį į šiaurę nuo Japonijos, ir dabar Rusijos prezidentas nusprendė atgaivinti šį megaprojektą, kuris, jo vertinimais, atsieis 286 milijardus rublių. Žmonių, susipažinusių su prezidento projektu manymu, kontraktą tilto į šią energijos šio tilto statyboms gaus magnato A. Rotenbergo „Strojgazmontaž“.
Tokia dosni dovana bus kaip tik laiku, nes tiek pati bendrovė, tiek ir jos savininkas patiria Vakarų sankcijų, įvestų dėl Rusijos veiklos Ukrainoje, pasekmes.
Rugsėjį, kalbėdamas Ramiojo vandenyno skalaujamame Vladivostoke, V. Putinas reklamavo tilto statymą į Sachaliną planą, pavadinęs jį viena iš kelių transporto linijų Tolimųjų Rytų regione, kurios atsipirks kaip „planetos masto projektai“.
Tokie gigantiški projektai tapo charakteringa V. Putino ekonomikos politika tuo metu, kai jis ruošiasi, tikėtina, savo paskutiniam prezidentavimui Kremliuje. Kritikai abejoja šio projekto įgyvendinimo galimybėmis ir jo nurodyta savikaina. Tačiau prezidentas remiasi Rusijos galimybėmis įveikti ekonomines negandas, kurios šalyje atsirado po ilgiausios per visą šį amžių recesijos. V. Putinas, patenkintas tuo, kaip buvo įgyvendinti jo paskutiniai infrastruktūros projektai, patvirtino ir Sachalino planą, nes idėja sujungti tolimiausius Rusijos rajonus į vieningą kelių tinklą atrodo patrauklu ir politine prasme.
„Tai labiau geopolitinis projektas, tapęs siekių priartinti Sachaliną prie žemyninės Rusijos dalies, rezultatu, – pasakojo leidiniui Maskvos Gaidaro vardo instituto ekspertas Stepanas Zemcovas. – Kalba apie investicijų atsipirkimą net ir neina“.
Milžiniškos išlaidos
Sachalino projektas taps pagrindiniu skambiu akordu toje didžiulių infrastruktūros išlaidų, kurios būdingos šiai didžiausiai pasaulyje valstybe, bangoje. Tokie projektai kaip „Sibiro jėga“ ir pasaulio futbolo čempionatas 2018-aisiais, kainuos Rusijai apie 3 trilijonus rublių.
Daugiausiai iš šių brangiai kainuojančių projektų išlošia Rotenbergo bendrovės. Ne visi statybų planai yra atsiperkantys ekonomine prasme. Statybų karštinė, susijusi su pasirengimu Sočio olimpinėms žaidynėms 2014-ais privedė prie to, kad Kremliui teko suteikti skubią finansinę pagalbą šias statybas finansavusiam valstybiniam rėmimo bankui.
Sprendimas dėl tilto statybų rangovo jau priimtas, tačiau oficialiai konkursas bus paskelbtas tik kitais metais, teigiama leidinyje.
Pasak Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, galutinis sprendimas dėl Sachalino projekto dar nėra priimtas. A. Rotenbergo atstovai taip pat teigė, kad kalbėti apie jų dalyvavimą projekte dar ankstoka. Iš Krymo į Sachaliną
„Strojgazmontaž“ užsiims statybomis Sachaline tuomet, kai pabaigs kitą prestižinį inžinerinį projektą – tiltą į Krymo pusiasalį, kuris kainavo 228 mlrd. rublių. Vietiniai šaltiniai praneša, kad tiltas turėtų būti parengtas kaip tik besibaigiant rinkiminei kampanijai, kad juo galėtų pravažiuoti V. Putinas. Rusijos prezidento rinkimai yra numatyti kovo 18-ąją. Tai bus kaip tik ketvirtosios Krymo aneksijos metinės.
Bandymų statyti tiltą per Totorių įlanką, kurios skersmuo siauriausioje vietoje yra 7,3 kilometrai ir kuri skiria Sachaliną nuo žemyninės dalies, būta ir anksčiau. Viskas, kas liko nuo J. Stalino pastangų, kurios buvo nutrauktos jam mirus 1953-iaisiais, tai sugriuvę barakai darbininkams, kuriuos surentė GULAGo lagerių gyventojai. Pagal naująjį planą šis tiltas sujungs tuščias pakrantės teritorijas ir bus nutiestas nuo nykštukinio kaimo Pogibių, turinčio 20 gyventojų vienoje pusėje, ir Lazarevų kaimo, kuris beveik atkirstas nuo likusios žemyninės dalies, ir kur gyvena kiek daugiau nei tūkstantis žmonių.
Tiltas į niekur?
Žinant, kad Sachaline gyvena vos pusė milijono žmonių, šis tiltas niekada neatsipirks, teigia „Bloomberg“ Maskvos nepriklausomo instituto socialinės politikos ekspertė Natalija Zubarevič. Jos teigimu, labiau logiškas sprendimas būtų gerinti dabartinės keltų sistemos būklę. Sachalinas jau ir taip sujungtas su žemynine dalimi savo dujotekiu ir naftotiekiu, todėl tilto atsiradimo prasmė darosi dar labiau miglota. Jis atrodo iš esmės nereikalingas.
Šiandien yra tikimasi, kad Sachalino projekto realizavimui bus panaudoti skolinti pinigai, o biudžeto lėšų neprireiks. Vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių gali būti japonų bankų kreditai, tikina valdininkai. Rusija tikisi, kad Japonija prisijungs prie projekto, sujungusi savo šiaurinę Hokaido salą su Sachalinu keturiasdešimties kilometrų ilgio transporto linija. Ekonomine prasme tai visiškai pakeistų Rusijos Tolimųjų Rytų vystymosi perspektyvas. Tačiau leidinio šaltinių teigimu, derybos su Tokijumi apie tai nevyksta, ir apie jokias sutartis nėra kalbama.
Japonijos premjeras Sindzo Abe tame pačiame Vladivostoko forume, paklaustas, ką jis mano apie tokią galimybę, atsakė: „Būtų nuostabu nuvykti iki Vladivostoko traukiniu. Tačiau tam mūsų šalims būtina stiprinti abipusį pasitikėjimą ir daryti taip, kad visi projektai būtų įgyvendinami“.
