Politinė Rusijos sistema, kurią sukūrė Vladimiro Putino aparatas, taip pat neatlaiko spaudimo. Masiniai 2011-2012 protestai buvo tiesiogiai susiję su falsifikuotais rinkimais ir V. Putino grįžimo į prezidento postą. Tuomet, kaip ir dabar, buvo prarastas pasitikėjimas visomis politinėmis institucijomis. Dabartiniai neramumai skiriasi tuo, kad jie yra kompleksiniai ir sudaro itin platų spektrą problemų, kurias išspręsti Kremliui darosi vis sunkiau, rašoma „Stratfor“.
Protesto akcijas Rusijoje galima skaidyti į kelias pagrindines grupes, nors ribos tarp jų tampa vis labiau neryškios.
Tolimųjų reisų vairuotojai
Vežėjų sąjungos protestai Rusijoje vienija tolimųjų reisų vairuotojus, kurie pasisako prieš padidintus krovinių vežimo mokesčius ir „Platon“ sistemą (ji galioja nuo 2015 metų ir reikalauja sunkvežimių nuo 12 tonų vairuotojus mokėti kelių mokesčius).
Tūkstančiai tolimųjų reisų vairuotojų neišvažiuoja į darbą, rengia mitingus, netgi kuriasi protesto palapinių stovyklas. Demonstracijos sutrikdė produkcijos pristatymą mažiausiai 30-yje Rusijos regionų. Stipriai nukentėjo ir taip ne pats ramiausiais regionas – Dagestanas, kuriame, dėl medžiagų trūkumo, užsidarinėja kepyklos.
Navalnas ir judėjimai regionuose
Šių metų kovą opozicijos lyderis Aleksejus Navalanas organizavo nesankcionuotą protestą prieš korupciją valdžioje. Politikas įžiebė protesto judėjimą 6 didžiuosiuose Rusijos miestuose, o socialinių tinklų dėka jam pavyko pritraukti ir tuos, kurie niekada nedalyvavo protesto akcijose, nelaiko savęs liberalais ir apskritai dažniausiai laiko save apolitiškais. Akcijos metu į gatves išėjo beveik visų Rusijos teritorinių vienetų miestų gyventojai.
A. Navalno antikorupcinė kova pasiekė jaunimą, kuris savo nepasitenkinimą išsako socialiniuose tinkluose, drąsiai rodo nepasitenkinimą mokyklose ar universitetuose vykdomu „smegenų plovimu“ ir pasisako už pokyčius valdžioje.
Šimtai žmonių balandžio pabaigoje protestavo ir prieš patį V. Putiną. Protestus organizavo oligarcho Michailo Chodorkovskio įkurtas judėjimas „Atviroji Rusija“. Nepaisant to, kad ir ši organizacija yra vadinama opozicine, tačiau su A. Navalnu ji greičiau konkuruoja. Anot paties M. Chodorkovskio, A. Navalanas „negali turėti monopolijos opozicijai“.
Nepaisant to, kad protesto akcijoje prieš V. Putiną dalyvavo nedidelis skaičius žmonių, o ir viešojoje erdvėje šis judėjimas nesulaukė daug pritarimo, tačiau tai dar vienas įrodymas, kad Rusijoje daugėja nepasitenkinimo valdžia šaltinių.
Protestai dėl penkiaaukščių
Gegužės 13-ąją Maskvos meras Sergejus Sobjaninas patvirtino, prieš tai palaiminus V. Putinui, senų penkiaaukščių griovimo ir naujų pastatų statymo sistemą.
Maskvos gyventojai nėra itin patenkinti tuo, kaip yra organizuojama būsto keitimo tvarka, o praėjusį savaitgalį mitinge dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių.
Ekonominių problemų variklis
Pagrindinė priežastis, kodėl Kremlius turėtų pergyventi yra ne dėl pačių grupių aktyvumo, o dėl galimo masinio protestų judėjimo atsiradimo, kuris užgimtų ir būtų koordinuojamas socialiniuose tinkluose.
Antikorupciniai A. Navalno mitingai nustebino net ir patį jos organizatorių savo sėkme, o jaunimo įsitraukimas į protestą rodo, kad procesai jau gali būti sunkiai paveikiami. Kremlius kol kas taip ir nesurado būdų, kaip paveikti jaunimo nuotaikas, nes standartinės, dar komunizmo laikais sugalvotos propagandinio auklėjimo priemonės interneto amžiuje atneša priešingą rezultatą.
Išvydę, kaip jų vaikams yra plaunamos smegenys mokyklose ir per televizorių, bei stebėdami, kaip tie vaikai atsiduria teismuose, gali sukilti ir vyresnio amžiaus rusai, iki tol pageidavę likti nuošalyje nuo politikos.
„Stratfor“ taip pat pažymi, kad ankstesnės protesto akcijos būdavo išprovokuotos pavienių politinių krizių, o dabartiniai neramumai kilo dėl kompleksinės ir ilgalaikės ekonominės ir politinės sistemos stagnacijos.
Kremlius šiuo metu bando įvairiais būdais kovoti su protesto judėjimais ir nėra linkęs į kompromisus, taip tik dar labiau paskatindamas protesto akcijų dalyvių pyktį.
