• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas suabejojo, ar Rusijos pajėgoms vėl reikėtų žygiuoti į Kyjivą, rašo „Ukrainska Pravda“.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas suabejojo, ar Rusijos pajėgoms vėl reikėtų žygiuoti į Kyjivą, rašo „Ukrainska Pravda“.

REKLAMA

Susitikime su rusų korespondentais V. Putinas pareiškė, kad to daryti Rusija neketina.

„Ar mums reikia eiti į Kyjivą? Jei taip, mums reikia mobilizacijos, jei ne, tai nereikia. Dabar mobilizacijos nereikia“, – cituojamas jis.

V. Putinas antradienį taip pat pareiškė, kad Maskva galėjo sėkmingiau parengti su Ukraina besiribojančius pietinius šalies regionus atakoms. Tuo tarpu Kyjivo kariuomenės praradimus jis pavadino katastrofiškais.

„Žinoma, tame nėra nieko gero“, – sakė jis, turėdamas omenyje neseniai įvykdytus išpuolius Rusijos pietiniame Belgorodo regione, ir pridūrė: „Tačiau iš esmės buvo galima numanyti, kad priešas taip elgsis, ir tam buvo galima geriau pasiruošti.“

„Žinoma, turime stiprinti sieną“, – teigė jis.

Praėjus daugiau nei metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusija vis dažniau patiria išpuolius savo teritorijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu atakų prieš Belgorodo sritį padaugėjo, būta įsiveržimų per valstybinę sieną.

Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.

REKLAMA

Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.

V. Putinas taip pat teigė, kad Ukraina patiria didžiulius nuostolius per savo plačiai aprašomą kontrpuolimą prieš Rusijos pozicijas Ukrainoje. Jis, anot prezidento, nukreiptas prieš kelis fronto sektorius.

„Jų nuostoliai artėja prie katastrofiško lygio“, – sakė V. Putinas per susitikimą su konfliktą nušviečiančiais Rusijos žurnalistais ir rašytojais.

„Tai masinis kontrpuolimas, kuriam naudojami šiai užduočiai parengti strateginiai rezervai“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

V. Putinas sakė, kad Ukraina pradėjo puolimą birželio 4 dieną ir vadovauja jam mažiausiai trijuose sektoriuose: Šachtarskėje ir Vremenskyje rytuose bei Zaporižioje pietuose.

„Priešui nepasisekė nė vienoje srityje“, – tvirtino V. Putinas, teigdamas, kad Rusija patyrė „10 kartų mažiau nuostolių nei Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.

Žiemą Kyjivas sustiprino savo pajėgas Vakarų sąjungininkių tiekiama ginkluote.

V. Putinas sakė, kad Kyjivas neteko 160 tankų ir 360 šarvuočių, „o tai, mano skaičiavimais, sudaro apie 25, gal 30 procentų iš užsienio atgabentos technikos“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Praradome 54 tankus, kai kuriuos iš jų galima suremontuoti ir grąžinti į eksploataciją“, – sakė V. Putinas.

Jis taip pat pripažino, kad Maskvos pajėgoms Ukrainoje trūksta tam tikros karinės įrangos, įskaitant didelio tikslumo šaudmenis ir dronus.

„Specialiosios karinės operacijos metu paaiškėjo, kad daug ko trūko, – susitikime teigė V. Putinas. – Didelio tikslumo amunicijos, ryšių įrangos, dronų ir kita. Jų turime, bet, deja, jų nepakanka.“

REKLAMA

Ukraina tuo metu pareiškė atkovojusi kelis kaimus ir pasistūmėjusi į priekį kontrpuolime prieš Rusijos pajėgas.

Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas sakė, kad atkovotų žemių plotas rytiniuose ir pietiniuose regionuose sudaro daugiau kaip 100 kvadratinių kilometrų.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigė, kad kariai tęsia gynybinę operaciją Bachmuto sektoriuje, kur vyksta ilgiausias puolimo mūšis.

REKLAMA

„Mūsų kariai žengia į priekį, o priešas praranda pozicijas flanguose“, – sakė jis.

Pirmadienį ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina pasiekė nedidelių laimėjimų vykdydama, anot jo, sudėtingą kontrpuolimą.

Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.

Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio V. Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų