Tuomet V. Putinas apsilankė Divejevo vienuolyne ir dovanų įteikė XVI a. Dievo Motinos ikoną, mainais gavo Serfimo Sravoskio – vieno iš labiausiai gerbiamų rusų stačiatikių šventųjų, kuris XIX a. dirbo šiame vienuolyne.
V. Putiną į šį vienuolyną ne sykį buvo atvežęs Sergejus Kirijenka – Kremliaus administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas ir įtakinga politinė figūra ne tik Rusijos politiniame gyvenime (buvęs parlamento pirmininkas, ilgametis „Rosatom“ vadovas), bet ir taip vadinamojoje „Divejevo brolijoje“.
Šiame „religiniame klube“ yra daug rusų valdininkų ir verslininkų: keli vicepremjerai, senatoriai, gubernatoriai ir „Rosatom“ vadovai, rašoma „Meduza“. Straipsnyje pažymima, kad vietoje pasaulietinių ir įprastų rusams atsipalaidavimo būdų šie asmenys renkasi maldas ir bendravimą tarpusavyje Divejevo „VIP refektorijuje“.
Laukia apokalipsės ir slėpsis vienuolyne
Žymiausia Divejevo vienuolyno vieta – Dievo Motinos griovelis. Tai yra aplink vienuolyną dar XIX a. iškastas apie 2 metrų pločio ir gylio 800 metrų ilgio griovys ir palei jį įrengtas takas. Sovietmečiu ši vietos maldininkų įžymybė, kurią tariamai savo rankomis padėjo iškasti ir tuometinis „batiuška Serafimas“, buvo sunaikinta, o 2000-aisiais – atkurta. Jei tikėsime Serafimo iš Sarovo eschatologinėmis pranašystėmis, būtent šis griovelis apsaugos vienuolyną nuo visų apokalipsės negandų, rašoma „Meduza“.
„Pati Dangaus Karalienė savo diržu išmatavo šį griovelį. Kas praeis griovelį su maldomis ir pusantro šimto „Sveika Marija“ sukalbės, tam viskas čia pat: ir Atonas, ir Jeruzalė, ir Kyjivas... O kai ateis Antikristas, jis praeis visur, bet šio griovelio neperžengs“, – cituojami Serafimo pamokslai.
Taip, anot vietos legendų, šventasis Serafimas kalbėjo dar XIX a. Jis netgi tariamai apibūdino, kaip atrodys Antikristo išvarymas iš Divejevo: „Griovelis tai pakils iki dangaus, jis ir negalės pas jus užeiti, niekur nepraleis griovelis, taip jis sau ir nueis“.
„Meduza“ šaltinio, kuris anksčiau dirbo Rusijos valdžioje, teigimu, tokios XIX a. šventojo Serafimo „garantijos“ suviliojo daugelį šalies elito atstovų. Šie „tikisi išgelbėjimo apokalipsės atveju“.
„Kai kurie nuokrušos rimtai vienuolyno teritorijoje ar už griovelio pirko žemės, nes viskas **** (išskris į orą, – red. past.), o tai (kas vienuolyne) vidinėje griovio pusėje, išliks. Taip jie traktuoja šventojo pranašystes“, – cituojamas jis.
Naujas būdas išsiskirti
Rusijos religijotyrininko Sergejaus Čapnino teigimu, Divejevo gyventojai net ir sovietiniais laikais buvo linkę į „laukinį misticizmą“: „Sklido kalbos, kad matė Serafimą, vaikščiojantį po griovį“. Religijotyrininkas Rusijos valdžios demonstratyvų religingumą ir nekilnojamo turto pirkimą Divejeve vadina ne tik parodomuoju, bet ir noru išsiskirti iš savų.
„Arti griovelio vos kelios dešimtys namų, jeigu vienas iš jų tau priklauso – tai jau labai kieta“, – „Meduza“ aiškino jis.
Reguliariai šiame vienuolyne lankosi „Rosatom“ vadovas Andrejus Lichačevas, vienas iš Rusijos teisėkūros, įskaitant ir konstitucijos pritaikymą V. Putino reikmėms, architektų Andrejus Klišas, Sachalino gubernatorius Valerijus Limarenka, „Vnešekonombank“ vyr. ekonomistas Andrejus Klepačas.
Vicepremjerė Viktorija Abramčenka, anot „Meduza“ pašnekovo, ne taip dažnai ten lankosi, bet nuoširdžiai tiki „gelbėjančia griovelio jėga“.
Kitas Rusijos vicepremjeras Andrejus Belousovas taip pat lankose Divejeve, tačiau savo veiklos neafišuoja.
Rusijos geležinkelių vadovas Olegas Belozerovas vadovauja Serafimo Sarovskio fondo Patikėtinių tarybai. Daugelį metų vienuolynui padeda ir Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, už tai jis netgi yra gavęs ordiną.
Pagrindiniai „Divejevo brolijos“ susibūrimo organizatoriai ir įkvėpėjai „Meduza“ įvardijami režisierius ir propagandininkas Nikita Michalkovas bei vienas iš Kremliaus administracijos vadovų Sergejus Kirijenka. Manoma, kad būtent pastarasis, vadovaudamas vienuolyno organizaciniam komitetui „atsivedė“ įtakingų valdžios žmonių – investuotojų.
Bažnyčia vienintelė Rusijoje parduoda tęstinumą
Religijotyrininkas S. Čapninas įsitikinęs, kad Divejevo vienuolynas leido S. Kirijenkai, S. Obozovui (vienas iš „Rosatom“ vadovų), A. Klišasui ir kitiems religingiems valdininkams, kurie nėra patenkinti neskaidria Rusijos stačiatikių bažnyčios veikla, aukoti tiesiogiai, apeinant patriarcho Kirilo centrinę būstinę, nes šis pasižymi noru kontroliuoti visas lėšas, kurios tik patenka į Bažnyčią.
Aukojimai vienuolynui atliekami į specialiai tam sukurtą fondą, kurio valdybos nariai yra yra patys „brolijos“ nariai.
Politikų ir verslininkų norą gausiai investuoti į stačiatikių šventyklas ir stoti į artimų religijų brolijas S. Čapninas aiškina „šaknų, tęstinumo troškimu“. „Jie nori jausti, kad jų valdžia ar darbai turi tęstinumą, yra kilę iš kažko, kuo galima didžiuotis. Čia Bažnyčia [visada] labai efektyviai pardavinėjo save – ji buvo vienintelė institucija Rusijoje, turinti tikrą tęstinumą“, – aiškina religijotyrininkas.
Pasauliečių mada priskirti save prie „bažnytininkų“ Rusijoje kilo dar 90-aisiais, kuomet elitas puolė į šventyklas. Per Šv. Velykas ar Šv. Kalėdas patekti į pagrindinius bet kurio didžiojo miesto soborus „iš gatvės“ yra neįmanoma. Garbingiausiose vietose šalia altoriaus – tik su „spec. leidimais“.
„Meduza“ šaltinio Kremliuje teigimu, įtakingi bažnyčios tarnai dažnai dirba ir kaip politikų tarpininkai: pamaldų metu „suveda“ reikalingus kažkokiam reikalui žmones.
„Valdininkų ir verslininkų „brolijos“, suformuotos tam tikruose vienuolynuose, – tai labiau išvystyta bažnyčios ir elito bendrystės forma: Bažnyčia suteikia erdvę nuolatiniams į religiją linkusių valdžios ir verslo atstovų susitikimams.
Tiesa, šaltiniai Kremliuje „Meduza“ paaiškino, jog religijos klausimas šiuo atveju nėra toks svarbus, kaip galimybė „susitikti, pabendrauti ir spręsti klausimus ramioje aplinkoje“. Kai kurie jų tvirtino, jog šios „brolijos“ savo pobūdžiu primena masonų ložes – įtakingų valdžios ir verslo atstovų susibūrimo vietas, kuriose „priimami sprendimai“.
„Dabar visi pamažu pardavinėja savo valdas Astrachanėje, kur anksčiau buvo labai madinga žvejoti. Medžioklė ir žvejyba - (šie pomėgiai) jau praeitis, bet jie ir buvo skirti ne visiems. Žmonės neturi daug bendrų temų: laisvalaikis ir sportas kiekvienam skirtingas, bet religija yra daugiau ar mažiau bendra tema. Būtent religija, o ne tikėjimas – „brolijų“ bendruomenėse nėra daug uoliai tikinčių žmonių. Tačiau atvykti ir pailsėti yra sveikintina iniciatyva“, – aiškino vienas iš jų.
Vienas Rusijos senatorius, kurio aplinkoje yra Divejevo „brolijai“ priklausančių žmonių, taip pat aiškino šį staiga suaktyvėjusį religingumą tuo galimybe „paprastai išsiaiškinti klausimus“.
„Visada yra galimybė pabendrauti (su reikalingais žmonėmis). Tu su jais prie vieno stalo atsiduri, gali užduoti klausimą „broliui“ – ir taip kažką išspręsti. Dalis yra tikintys, tačiau daugeliui tai paprasčiausiai mados reikalas – lobizmas, poilsis. Atvažiuoji gražiomis mašinomis prie vienuolyno, ten tave šventikai pasitinka, šou prasideda“, – aiškino pašnekovas, „šou“ vadinęs bažnyčios pamaldas.
Kitas šaltinis „Meduza“ paaiškino, jog tikrai religingi politikai ir verslininkai, ieškantys atsakymų į dvasinius klausimus, vyksta į Rusijos gilumoje esančius ne tokius populiarius vienuolynus pas vietos išminčius. „Divejeve tokių išminčių-šventikų nėra, ten ne dvasingumu užsiimama, o vykstama į prabangius „VIP refektorijus“, – aiškino jis.
lietuvoje nėra nausėdos garbinimo kulto
rusijoje putlerio garbinimo kultas
