Teismo sprendimas įtvirtino griežtą liniją. Rusijos teisės sistema pripažino kelias Kremlių kritikavusias Aleksejaus Navalno organizacijas „ekstremistinėmis“, kas yra tolygu uždraudimui. Neįprasta šiame teismo procese buvo tik tai, kaip greitai jis turėjo būti įgyvendintas Kremliaus pageidavimu. Teismo aiškinimasis neišsitęsė į kelias dienas, todėl posėdis truko net dvylika su puse valandų. A. Navalno bylą reikėjo „įforminti“ per kuo greitesnį laiko tarpą, per kelias dienas iki G7 derybų bei Vladimiro Putino susitikimo su J. Bidenu.
Dar visai neseniai V. Putinas nebūtų ryžęsis taip griežtai bausti opozicijos prieš svarbius tarptautinius susitikimus. Dabar jam jau tas pats, ir būtent tame slypi jo žinutė Vakarams. Matomai, Kremlius mano, kad santykiai yra tiek blogi iš istorinės perspektyvos, kad stiprus puolimas vidaus politikos srityje vargu ar tą situaciją dar gali pabloginti.
Kalbos apie liberalizaciją ir pasikeitimus valdžioje išnyko
Rusijoje dabar galioja „karo meto logika“, savo straipsnyje rašo politologė Tatjana Stanovaja iš Maskvos „Carnegie“ centro. Jos manymu, grėsmė iš opozicijos pusės yra vertinama kaip ypatingoji padėtis, pateisinanti bet kokias priemones. Pastarųjų savaičių ir mėnesių įvykiai iš tiesų primena tikrą Rusijos valdžios karą prieš tuos, kurie nerodo lojalumo – arba kritikuoja ją bet kokia forma.
Parlamente susirinkę lojalistai, atrodytų, lenktyniauja tarpusavyje, kuris sukurs kaip galima represyvesnę įstatymų leidybos iniciatyvą. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės yra skelbiamos „užsienio agentais“, kad netektų savo pajamų šaltinio. Opozicijos veikėjai, tokie kaip buvęs Michailo Chodorkovskio įsteigtos „Atvirosios Rusijos“ direktorius, yra suimamas arba išsiunčiamas į užsienį.
Anot naujausio „Bellingcat“ tyrimo, Rusijos valstybė įvykdė pasikėsinimus, naudojantis „Novičok“ nervus paralyžiuojančia medžiaga, ne tik prieš opozicijos politikus, tokius kaip A. Navalnas ar Vladimiras Kara-Murza, bet ir režimui nepalankius disidentus, tokius kaip rašytojas bei publicistas Dmitrijus Bykovas, kuris yra laikomas vienu iš žymiausių viešojoje erdvėje besireiškiančių intelektualų šalyje.
D. Bykovas niekada neslėpė savo opozicinio požiūrio. 2012-2013 metais jis buvo trumpai gyvavusios Rusijos opozicijos koordinacinės tarybos, suformuotos po suklastotų rinkimų metu suorganizuoto Vladimiro Putino perrinkimo, narys. Pastaruoju metu D. Bykovas kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, V. Putino suorganizuotą Konstitucijos keitimą praėjusiais metais ir A. Navalno areštą. D. Bykovas dukart atmetė V. Putino siūlymą susitikti kasmetiniame prezidento vakare su „žymiais kultūros veikėjais“.
Rusijos spec. tarnybų veikla prieš kitaip mąstančius jau tampa automatizuota, o už mažiausią neatitikimą sistemai laukia grėsmingos pasekmės. Režimo kritikams lieka grėsmė tapti išvarytaisiais, su kuriais pavojinga turėti bet kokį ryšį.
Rusijos visuomenei tai bet kokiu atveju reiškia niūrias perspektyvas. Liberalizacija, Putino valdžios perdavimas kitam prezidentui – šios kai kurių Rusijos ir kitų šalių politologų teorijos vis sparčiau užleidžia vietą realybei. Tai, kas vyksta Rusijoje labiau panašėja į tik augsiantį represijų kiekį.
