Tarp Maskvos ir Varšuvos jau seniai tvyro didelė įtampa. Lenkija nuolat reiškia nuogąstavimus dėl Rusijos „karinio avantiūrizmo“ ir imperialistinių užmojų.
Antradienį kalbėdamas per susitikimą su aukšto rango kariškiais V. Putinas pareiškė, kad prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui Lenkija veikė išvien su A. Hitleriu.
„Jie iš esmės buvo susimokę su Hitleriu. Tai aišku iš dokumentų, archyvinių dokumentų“, – per renginį Gynybos ministerijoje V. Putinas sakė savo emocingoje metų pabaigos kalboje.
Jis taip pat teigė, kad tuometis Lenkijos ambasadorius Vokietijoje Jozefas Lipskis neva pažadėjo pastatyti Varšuvoje A. Hitlerio statulą už jo pažadus ištremti žydus į Afriką.
„Šunsnukis, antisemitinė kiaulė – kitaip pasakyti negalima“, – pridūrė V. Putinas. Jis nurodė, kad skaitė šio epizodo aprašymą J. Lipskio dienoraščiuose.
„Jis išreiškė visišką solidarumą su Hitleriu ir jo antisemitinėmis pažiūromis“, – teigė Rusijos lyderis.
V. Putinas taip pat smerkė, anot jo, pastangas ištrinti sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare atminimą šalyse, anksčiau priklausiusiose Maskvos įtakos sferai.
„Žmonės, panašūs į tuos, kurie derėjosi su Hitleriu, yra žmonės, šiandien griaunantys paminklus kariams išvaduotojams, Raudonosios armijos kariams, išvadavusiems Europą ir Europos žmones nuo nacių“, – piktinosi V. Putinas.
„Mažai kas tepasikeitė, ir turėtume į tai atsižvelgti, be kita ko, kurdami savo ginkluotąsias pajėgas“, – pabrėžė jis.
Pasak prezidento, Rusija šiuo metu kuria pažangiausią ginkluotę ir nebesistengia prisivyti Vakarų.
„Unikali padėtis mūsų šiuolaikinėje istorijoje: dabar jie mėgina prisivyti mus“, – tvirtino V. Putinas.
V. Putinas dar kartą pasmerkė rugsėjį Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, raginančią Rusiją pripažinti savo stalinistinę totalitarinę praeitį ir pabrėžiančią, kad Josifo Stalino režimo nusikaltimai nėra nagrinėjami lygiai taip pat nuodugniai kaip nacių piktadarybės.
Rusijos lyderis pareiškė, kad „visiška nesąmonė“ kaltinti dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungą, 1939-ųjų rugpjūtį sudariusią su nacistine Vokietija nepuolimo sutartį – Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, pagal kuriuos abi šalys pasidalijo įtakos zonomis Rytų Europoje.
Praeitą savaitgalį Lenkija pareiškė esanti „susirūpinusi ir negalinti patikėti“ pastaraisiais V. Putino ir kitų aukšto rango Rusijos pareigūnų pareiškimais apie Antrąjį pasaulinį karą.
Varšuva kaltino Maskvą „atnaujinus stalinistinę propagandą“ ir žlugdant pastangas pagerinti ryšius.
Praeitą savaitę V. Putinas apkaltino Vakarų valstybes ir Lenkiją atvėrus kelią Antrajam pasauliniam karui, pasirašius su naciais keletą susitarimų, ypač 1938 metų Miunchene sudarytą Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos sudarytą susitarimą, leidusį A. Hitleriui aneksuoti Čekoslovakiją. Anot Rusijos lyderio, šis susitarimas yra Vakarų lyderių susimokymo su naciais pavyzdys.
V. Putinas tvirtino, kad Molotovo-Ribbentropo paktąMaskva buvo priversta sudaryti su Berlynu būtent dėl šių sutarčių.
