Dvi naktis iš eilės Lietuvoje tvyrojo rekordinis speigas. Pasidžiaugti galime nebent tuo, jog žiema jau įpusėjo, o diena pailgėjo viena valanda.
Šiąnakt žemiausia temperatūra užfiksuota pietinėje Lietuvos dalyje - Varėnoje termometro stulpelis rodė 30 laipsnių šalčio. 5 valandą ryto Lazdijų rajone buvo 28 laipsniai šalčio, Biržuose - 27, Šiauliuose ir Panevėžyje - 26, Vilniuje ir Kaune - 25 laipsniai šačio. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo pasiekti šalčio rekordai.
„Beveik visoje Lietuvoje temperatūra nukrito žemiau 20 laipsnių šalčio, o vietomis pasiekė net 25 laipsnius. Šiauliuose spaudė 25, Lazdijuose – 26, Varėnoje – 27 laipsnių šaltis. Nuo 5 val. temperatūra pažemėjo dar keliais laipsniai“, – pasakojo sinoptikas Vytautas Sakalauskas.
Pasak jo, kai kur termometrų stulpeliai buvo nukritę net iki 28 laipsnių šalčio.
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę primena, kad, esant 20 laipsnių šalčio temperatūrai pamokos gali būti neorganizuojamos visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų I-V klasėse. O temperatūrai nukritus iki 25 laipsnių šalčio, pamokos nevyksta bendrojo lavinimo mokyklų VI-XII klasių mokiniams bei bendrąjį lavinimą teikiančių profesinių mokyklų moksleiviams. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
Barsukas lenda iš olos
Lietuvoje šiandien – Pusiaužiemis. Etnologas Libertas Klimka mėgsta pabrėžti, kad nuo šiandien diena jau pailgėjusi visa valanda. Žmonės sakydavo, kad per Pusiaužiemį barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, barsukas mato šešėlį ir lenda atgal atbulas į olą slėptis, gula ant to paties šono, – tada sniegas jau greit prasmegs. Jei apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga ant kito šono, – tada pavasario teks dar ilgai laukti. Tądien esą meška ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną.
Senoliai sakydavo, kad koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė. Liaudies išmintis taip pat sako, kad ūkininkas turi pasižiūrėti, kiek likę pašaro, ar nesušėrė gyvuliams daugiau kaip pusės šieno.
Vilniaus etninės kultūros centro etnologai yra surinkę nemažai įdomių dalykų apie žiemos vidurio dieną. Sako, per Pusiaužiemį būdavę įvairiausių draudimų, kadangi liaudies tikėjimai aiškiai rodo šį kalendoriaus momentą buvus virsmo į naują būseną tašku (realaus posūkio į pavasarį pradžia), todėl žmonės stengėsi naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę.
Į mišką tądien nevažiuodavo: jeigu parsiveš malkų, vasarą į kiemą gyvačių prišliauš. Gyvatės miške nesutiksi, jeigu žinosi, kurią savaitės dieną buvo Šventos Kalėdos. Tą dieną ir vilnų neverpė, jų nekaršdavo, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų, kad ariamieji jaučiai nesiseilėtų.
Dzūkai sausio 25–ąją bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų. O priekuliškiai (iš Priekulės, Klaipėdos rajone)Pusiaužiemio dieną vengė bet ką su kirviu dirbti, gręžti, sukti, vis bijodamiesi kandžių. Žemaičiai tą dieną būtinai papurtydavo sodo obelis, taip žadindami jas iš žiemos miego. Tikėjo būsiant tada didesnį obuolių derlių.
Etnologai taip pat sako, jog sausio 25 d. nuo seno vadinama Kumeliuko krikštynomis, arba Krikštais. Pagal archajiškąjį kalendorių Naujieji metai prasidėdavo trečiąja žiemos jaunatimi. Tai Kumeliuko krikštynos arba Krikštai. Per šią šventę žadinama gyvybė: ne tik papurtomos žiemos šaltyje sustingusios obelys, bet pabeldžiama į apsnigtus avilius. Kaip aprašo XVI a. autorius J. Lasickis, būdavo pažadinami ir troboje laikomi žalčiai, kviečiant juos paragauti apeiginių valgių.
Pasak mitologinių sakmių, gyvačių karalius geba pasiversti nirtulingu kumeliu. Per Kumeliuko krikštynas vaišinamasi apeiginiu patiekalu, savotiškais pyragiukais – „kamukais“ iš žirnių, aguonų, kanapių ir medaus. Jį pagamina nevedusios merginos ir kviečia bernus vakaroti iki pat išnaktų.
Krikščioniškajame kalendoriuje – ši diena Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo diena. Ji skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausiu Kristaus mokslo skleidėju, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.
Mindaugas Linkaitis
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
