Tai šeštasis garsios Čilės rašytojos Isabel Allende romanas ir pirmasis parašytas jai atvykus gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Jame nesunkiai galima rasti įprastų jos kūrybai magiškojo realizmo elementų, kuriuose stebuklinė Amerikos tikrovė susipynusi su realiu nūdienos pasaulio vaizdavimu. Tačiau realizmo šiame romane žymiai daugiau ir sudarydamas viso kūrinio literatūrinį pagrindą jis iškyla priblokšdamas skaitytoją nežabotu atvirumu ir nepagražinta tikrove. „Begalinis planas“ – tai žvilgsnis į pusės šimtmečio JAV istoriją čilietės akimis. Atviras, skausmingas, kartais ironiškas ir kandus, bet visada nuoširdus ir teisingas, nes bešališka nuomonė iš šalies dažnai būna naudingesnė vertinant tiek dabarties, tiek ir praėjusių laikų istorinius įvykius. Tai ir Lotynų Amerikos požiūris į Šiaurės Ameriką, įdėmi čia gyvenančių skirtingo socialinio sluoksnio, svetimos kultūros nešėjų imigrantų studija. Amerikiečių manija gyventi sveikai, gražiai ir laimingai priešpastatoma imigrantų skurdui, nuolankumui, paniekai išgyvenamam skausmui ir mirčiai. Tai ne dokumentinis-istorinis romanas, tai dviejų skirtingų šeimų, baltųjų Ryvzų ir spalvotųjų Moralesų gyvenimo istorija praslinkus II-ajam pasauliniam karui. Autorės dėmesys sutelktas į „ispanakalbių“ rajoną Kalifornijoje, kuriame atsidūręs pagrindinis herojus susiduria su dviem skirtingom kultūrinėm terpėm ir ta socialinė etninė priešprieša dažnai neapsieina be skaudžių pasekmių. Romane daug tiesioginės kalbos, tad rašytoja pasinaudodama savo neprilygstamos pasakotojos talentu tarsi beasmenė būtybė, kuri nei teisia, nei išteisina tik iš šalies pateikia faktus, kuria savotišką, intymią atmosferą, tarsi visą šią istoriją pasakotų artimam draugui ar geram bičiuliui. Nebijodama išduoti siužeto vingrybių autorė dažnai kaitalioja įvykius užbėgdama įvykiams už akių, tuo pačiu atskleisdama būsimus herojų poelgius bei likimus. Amerika – tai simboliai, tad autorė itin delikačiai ir sumaniai naudojasi šia menine priemone kurdama spalvingus ir charakteringus personažus, nes realistinio kūrinio centre visada yra charakteris, kurio veiksmus daugiau lemia ne vidinės, o išorinės priežastys. Jau pačioje romano pradžioje Amerikos platybėse pasirodęs ryškiomis spalvomis dardantis kledaras su nutepliotu užrašu „BEGALINIS PLANAS“, tarsi simbolizuoja tą mobilią, pirmųjų kolonistų krauju varomą Ameriką, neturinčią mums būdingų gilių šaknų ir pasirengusią bet kurią akimirką susikrauti savo mantą ir vykti ieškoti išsvajotos laimės kur nors kitur.
Romano herojus – keistuolis pamokslininkas ir prekiautojas viltimi Čarlzas Ryvzas, įtikėjęs, jog pažino visatos paslaptis ir Dieviško apsireiškimo metu pasirodžius Mokytojui pažadėjęs šiam skleisti ir platinti Vienatinę Begalinio Plano Tiesą. Kūrimas, anot Čarlzo, vyksta pagal BEGALINĮ PLANĄ, nes gyvenime nėra vietos atsitiktinumams, o jo uždavinys – paprastus mirtinguosius mokyti elementarių gyvenimo taisyklių. Ir iliuzinis planas veikia, nes kas gi atsisakytų vilties ir likimo malonės. Čarlzas Ryvzas – ryškus simbolis tos pamokslaujančios Amerikos, tų netikrų „dieviškų“ pranašų ir absurdiškos tiesos skleidėjų, kurie užtvindo jos bažnyčias, radijo ir televizijos stotis savąja pasaulio suvokimo samprata. Čarlzo žmona Nora, nutolusi nuo šeimyninių reikalų, išpažįstanti bahajų tikėjimą, „laisva nuo materialinių rūpesčių dvasia“, simbolizuoja tą Amerikos dalį, kuri visa galva pasinėrusi į rytietiškas meditacijas, svetimų dievų garbinimą, ir visišką nesirūpinimą savo atžalomis. Dar viena veikėja – burtininkė, žiniuonė ir pribuvėja Olga, „savo krištoliniame rutulyje matanti visa tai, ko kiti nesugeba įžiūrėti“, simbolizuoja burtininkais, žyniais ir kitais šarlatanais tikinčius amerikiečius, kurie ištikus dvasinei krizei labiau pasikliauja ne savimi, o apsišaukėliais pranašais. Ir žinoma du Ryvzų vaikai – Džudė, užaugus tapusi tikru motinystės simboliu, ir kaip ir visa 7-to dešimtmečio Amerika maištaujantis Gregoris. Skurdi vaikystė, gyvenimas dorų meksikiečių Moralesų šeimoje, noras bet kokia kaina užsidirbti papildomą centą, pirmoji meilė jų apsukriai dukrai Karmenai, simbolizuojančiai amerikiečių sumanumą verslui, susidūrimai su vietinėmis gaujomis – viskas prabėga prieš mūsų akis kaip spalvinga karavano vilkstinė, kuri palieka gilias pėdas gyvenimiškų abejonių smėlyje. Vėliau – pasinėrusi į marihuanos rojų, pacifizmu, pasyvumu ir abejingumu vertybėms alsuojanti hipių era, „taika ir ramybė, brolau“, didžiosios gyvenimo pamokos drąsių kraštutinių judėjimų, maištingų proveržių dvasia skendinčiame Berklio universitete, kur „viskas pakenčiama išskyrus nepakantumą“. Nevykusi santuoka, pažintis su komunistinėm idėjom apsėstu liftininku Sirusu, kaltinančiu visuomenę pamiršus etiką ir gyvenančiu menkų vertybių pasaulyje, ir karas Vietname, mintimis vėl nubloškiančiu mus į Francio Fordo Coppolos juostos „Šių dienų Apokalipsės“ laikus. Itin skaudus grįžimas namo, kur niekas tavęs nelaukia ir niekam nesi reikalingas, kur vakarykščiai didvyriai šiandien jau žudikai, ir tik išgyvenę Dantės pragarą ginklo broliai gali suprasti vienas kitą. Vienatvė, alkoholizmas, dvasinis išsekimas bei noras dingti, kur nepasiektų iš paskos slenkantys prisiminimai, dar ilgai persekios Gregorį ir tik gale, nevilties tamsoje nušvitus menkam vilties žiburėliui galime tikėtis laimingesnio herojaus likimo.
Puikus, kontroversiškas, neabejotinai talentingos rašytojos pasakojimas, pribloškiantis tikroviškumu ir nepagrąžintais imigrantų likimais pažadėtoje neišsipildžiusių vilčių ir svajonių žemėje, priversiantis jus kitaip pažvelgti į šlovingą Jungtinių Amerikos Valstijų istoriją praslinkus Antrajam pasauliniam karui.
