Mūsuose įprasta manyti, kad juodindamas kitą pats tapsi baltesnis. Jei nepavyksta atkapstyti kokių nors negražių dalykų priešininko biografijoje, o sukurti neužtenka fantazijos, tai smagu bent jau pašiepti jo išvaizdą, darbus ar mintis, pažeminti. Tokia nemaloni kai kurių žmonių savybė ypač išryškėja prieš rinkimus. Savaime suprantama, kad artėjant rinkimų dienai politinių skandalų dažnės. Tačiau mūsų kalbinti kandidatai į Seimą įsitikinę, kad teisę išsakyti savo nuomonę turi visi, ir nesiruošia panikuoti dėl kiekvieno neigiamo komentaro.
Darbo partijos atstovas Tauragėje verslininkas Vaidotas Globys įsitikinęs, kad reaguoti į kritiką, replikas ar šmeižtą reikia protingai.
– Žinoma, suprantu, kad prieš rinkimus gali būti visko, ir kuo toliau, tuo žmonės darosi piktesni. Visiems juk neįtiksi. Kritiką vertinsiu adekvačiai. Jei tai bus kokie nerimti sapaliojimai, tikriausiai numosiu ranka, tačiau už skaudžius įžeidinėjimus, nepagrįstus kaltinimus ar akivaizdų šmeižtą kaltininkui gali tekti atsakyti. Man jau teko susidurti su panašia situacija, kai iš partijos išmesti žmonės ėmė skleisti šmeižtą. Tada nuo atsakomųjų veiksmų susilaikiau, tačiau dabar reaguočiau kitaip. Juo labiau, kad tada tiksliai žinojau, kieno tai darbas. Yra įstatymai, ir šmeižikai turi atsakyti visu griežtumu, – sakė jis.
Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Aušrinė Norkienė, einanti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas, išgirdusi klausimą susimąstė. Ji sako suprantanti, kad yra kategorija žmonių, kuriems galimybė slapta įgelti teikia malonumą. Kaip reaguos, ji sakė dar negalvojusi.
– Kiek gyvenu, dar nėra tekę su tuo susidurti, todėl net nežinau, kaip reaguosiu. Tačiau ir į Seimą dar nesu kandidatavusi, todėl visko gali būti, kad dabar teks patirti ir nelabai malonių dalykų. Iš tikrųjų esu tolerantiškas žmogus, galiu priimti ir suprasti įvairias nuomones. Geriausia būtų, jei žmones jas išsakytų atvirai, diskusijose. Tokio bendravimo ir turime siekti.
Po to, kai rajono spaudoje pasirodė rašinių apie liberalcentristą Liną Janušonį, jis jau sulaukė nemažai komentarų. Vaikinas prisipažįsta anksčiau niekada neskaitydavęs komentarų, nes niekada nebuvo rašoma apie jį. Dabar, tapęs Liberalų ir centro sąjungos kandidatu į Seimą, sako į komentarus užmetąs akį. Tačiau neigiami komentarai jam sukelia tik juoką. Nesibaimina jis ir galimų skandalų. Sako neturįs ką slėpti, taigi iškapstyti nėra ko. O kam norisi tiesiog tuščiai sapalioti – tegul, kam tai rūpi?
– Kažkaip nesureikšminu komentarų. Tegu rašo, kas ką nori, – sako jis. – Būtų smagu, jei žmonės ko nors klaustų, domėtųsi, norėtų konstruktyviai diskutuoti, o jei tuščias replikas rašinėja, kokia iš to nauda? Jos nesugeba manęs net suerzinti.
Liberalsąjūdietis Linas Stankus sako, kad neigiami komentarai pykčio jam nesukelia. Jis sako galįs blaiviai vertinti įvairias nuomones. Tai, kad egzistuoja skirtingos nuomonės, jam atrodo visiškai natūralu. Taip ir turi būti.
Pasak jo, reikia atskirti, kada kalbama apie politiką kaip žmogų, o kada – kaip apie institucijos ar politinės jėgos atstovą.
– Na, nebent jei būtų jau visiškai iš piršto laužti faktai, tada gal kaip ir reaguočiau, – svarsto jis. – O apskritai manau, kad išsakyti savo nuomonę turi teisę visi. Pavyzdžiui, dabartinis rajono meras, išgirdęs vos porą kritikos žodžių, iškart supyksta ir ima šaukti. Man toks reagavimas visiškai nesuprantamas. Jei būsiu išrinktas į Seimą, netgi inicijuosiu įstatymo pakeitimus, kurie panaikintų baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą. Esu įsitiūkinęs kad užtektų ir administracinės atsakomybės. Dabar labai dažnai, net ir žinant tikrus faktus, negalima apie žmogų pasakyti, kad jis yra, pavyzdžiui, vagis. Tai padaryti gali tik tam tikros tarnybos, surinkusios įrodymus, o jei jos nesuinteresuotos to daryti? Ir kaltieji lieka nenubausti. Taip ribojama žodžio laisvė, tuo pačiu – ir normali demokratijos raida, – sakė L.Stankus.
B. Slavinskienė
