„Eurovaistinė internete“ vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pataria, kaip atpažinti gerųjų bakterijų trūkumą organizme ir kaip padėti savo imunitetui šaltuoju metų laiku.
Gerosios bakterijos – tai sveikatai būtini mikroorganizmai, gyvenantys mūsų žarnyne. Manoma, kad žmogaus organizme galima rasti iki trijų kilogramų gerųjų bakterijų, rašoma pranešime spaudai.
„Gerosios bakterijos svarbios daugybėje skirtingų organizmo funkcijų: vitaminų sintezėje, šalinant toksinus, kontroliuojant medžiagų apykaitą, o taip pat – ir imunitetą. Vidutiniškai septyniasdešimt procentų imuninės sistemos ląstelių yra susikaupusios žarnyne. Jeigu gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra žarnyne sutrinka, paveikiamos ir mūsų imuninės ląstelės, todėl galime būti mažiau atsparūs ligoms ar virusams“, – teigia vaistininkė G. Maksimavičiūtė.
Tačiau kaip žinoti, kada jūsų žarnynui reikia pastiprinimo? Kaip atstatyti gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą? G. Maksimavičiūtė atsako į dažniausiai vaistininkams internetu ar telefonu užduodamus klausimus.
1. Kas išduoda žarnyno gerųjų ir blogųjų bakterijų disbalansą?
Bakterijų disbalansą gali išduoti tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, skrandžio spazmai, virškinimo pakitimai, greit aplankantis sotumo jausmas, retesnis tuštinimasis arba atvirkščiai – viduriavimas.
„Sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai, organizmas gali sunkiau įsisavinti maistines medžiagas. Taip pat gali sumažėti jo gebėjimas tinkamai reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Galime gauti klaidingus sotumo ir alkio signalus, dėl to kūnas gali būti linkęs kaupti riebalus. Augantis svoris – vienas iš galimų bakterijų disbalanso padarinių“, – sako vaistininkė.
Sutrikusi žarnyno veikla gali turėti įtakos ir jūsų odai. Tokios problemos kaip egzema ar alerginiai bėrimai dažnai gali būti susiję su gerųjų žarnyno bakterijų trūkumu.
2. Kas išprovokuoja mikrofloros disbalansą?
Jokia paslaptis, kad tai, ką mes valgome, turi tiesioginę įtaką mūsų energijai ar svoriui. Tačiau ar kada susimąstėte, kokią įtaką mityba turi ir jūsų imunitetui?
„Kai valgome gausiai perdirbtus maisto produktus, papildomai įdarbiname ir mūsų imuninę sistemą. Imuniteto ląstelės gauna signalą, kad organizmas susidūrė su potencialiu priešu. Ilgainiui, jeigu mes netinkamai maitinamės, imunitetas pavargsta. Tokiu atveju, kai jis iš tikrųjų susiduria su uždegimu ar virusu, imunitetas būna per daug nusilpęs su juo kovoti. Kitaip tariant, jeigu žarnyno mikroflora užsiima toksinų šalinimu iš maisto, o ne bakterijomis ir virusais iš aplinkos, mes greičiau susergame“ – sako „Eurovaistinė internete“ specialistė.
Norėdami to išvengti, anot G. Maksimavičiūtės, venkite gausiai perdirbto maisto. Jame dažnai yra sveikatai nepalankių priedų, pavyzdžiui, dirbtinių saldiklių ar sočiųjų riebalų, kurie gali neigiamai paveikti gerųjų žarnyno bakterijų įvairovę, taip skatindami uždegiminius procesus.
3. Kaip papildyti gerųjų bakterijų atsargas?
Pasirūpinti savo žarnynu ypač svarbu šaltesniais mėnesiais, kai galime būti jautresni aplinkoje esantiems virusams ar bakterijoms. Tai puikus metas peržiūrėti savo valgiaraštį ir įtraukti į jį daugiau natūraliai raugintų maisto produktų.
„Rekomenduojama bent 3–4 kartus per savaitę valgyti maisto produktų, praturtintų gerosiomis bakterijomis, dar vadinamomis probiotikais. Pavyzdžiui, raugintus kopūstus, kefyrą, kombučią, kimči kopūstus ar kitas fermentuotas daržoves, varškę, jogurtą“, – sako vaistininkė.
Tačiau dažnai šių produktų gyventojų mityboje nepakanka, todėl papildomai galima vartoti ir maisto papildus, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų. „Jeigu dvejojate, kokie probiotikai jums tiktų labiausiai ar norite individualiai gauti profesionalių patarimų apie imuniteto stiprinimą, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu“, – sako G. Maksimavičiūtė.
4. Kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai?
Anot G. Maksimavičiūtės, dalis gyventojų painioja šiuos panašiai skambančius terminus. „Probiotikai yra gerosios bakterijos, kurių gauname mitybą papildydami natūraliai raugintais produktais. O prebiotikai – tai skaidulų rūšis, kuri maitina šias gerąsias bakterijas. Jų gauti su maistu yra paprasčiau“, – sako vaistininkė. Prebiotikų galite rasti daugelyje vaisių ir daržovių, ypač bananuose ar obuoliuose. Taip pat prebiotikų gausu viso grūdo produktuose, pavyzdžiui, avižose, turinčiose žarnynui palankių skaidulų – beta-gliukanų. Linų sėmenyse esanti ląsteliena taip pat maitina gerąsias žarnyno bakterijas. Net ir tokie įprasti maisto produktai kaip bulvės gali būti puikus maistas gerosioms žarnyno bakterijoms.
5. Kada papildomai vartoti probiotikus?
Rekomenduojama papildomai vartoti probiotikus po antibiotikų kurso.
„Antibiotikai naikina mūsų žarnyno bakterijas – tiek blogąsias, kurios sukelia ligas, tiek ir gerąsias bakterijas, kurios būtinos sklandžiam virškinimui. Todėl po antibiotikų kurso gali sutrikti gerųjų bakterijų pusiausvyra, kurią rekomenduojama atstatyti natūraliai raugintais maisto produktais ir, poreikiui esant, papildomai vartojant probiotikus. Taip pat dažnai dėl probiotikų vartojimo nuotoliniu būdu konsultuojasi gyventojai, persirgę virusinėmis infekcijomis ar sunkiomis peršalimo ligomis. Pastebime, kad dalis gyventojų skundžiasi sutrikusiu virškinimu ir persirgę COVID-19 infekcija, todėl dažnai jo atstatymui rekomenduojame papildomai vartoti probiotikus”, – teigia vaistininkė.
G. Maksimavičiūtė teigia, kad pravartu rinktis tokius probiotikų maisto papildus, kuriuose būtų kuo daugiau skirtingų gerųjų bakterijų šeimų. „Taip pat atkreipkite dėmesį į probiotikų galiojimo laiką – jeigu turite seniai spintelėje gulinčią probiotikų dėžutę, tikėtina, kad gerųjų bakterijų aktyvumas gali būti sumažėjęs“, – teigia specialistė.
Probiotikų maisto papildus G. Maksimavičiūtė rekomenduoja vartoti taip, kaip gamintojas nurodė ant pakuotės, arba vakarais, prieš einant miegoti, kad gerosios bakterijos netrukdomai galėtų daugintis organizme. Tačiau specialistė priduria, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir patiems diagnozuoti probiotikų poreikį ar eksperimentuoti su jų vartojimu nereikėtų – verčiau pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
