„Dieve mano! Kokia laimė, kad manęs nekenčia tie žmonės, kurių aš visada pakęst negalėjau. Jeigu aš jiems patikčiau, tai reikštų, kad aš dainavau ir gyvenau veltui. Priežastis yra aiški. Tegul griežia dantimis. Buvo chalopai (rus. cholop – Senojoje Rusioje tai buvo vergas, o baudžiauninkų Rusijoje – valstietis, tarnas, – red past.), tapo vergais“, – savo žinutėje rašė A. Pugačiova ir pridėjo „plojančių“ šypsenėlių.
Iškart po karo Ukrainoje pradžios A. Pugačiova su vyru Maksimu Galkinu ir vaikais paliko Rusiją, tačiau gandus apie emigraciją neigė. Dėl išvykimo ir „per mažo patriotiškumo“ ją nuolat kritikavo pačioje Rusijoje, ypač kritika suaktyvėjo po to, kai M. Galkinas viešai pasmerkė karą Ukrainoje. Pastarąjį neseniai Rusijoje pripažino „užsienio agentu“, o A. Pugačiova atsakydama į tai pareikalavo, kad ir ją tokiu atveju į „sąrašus“ įtrauktų.
Rugsėjo pabaigoje, nelaukdama Kremliaus kontroliuojamoje Rusijos teisinėje sistemoje pradėtų persekiojimo priemonių jos atžvilgiu rezultato, ji paliko Rusiją ir išskrido į Izraelį.
Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad į šalį A. Pugačiova buvo grįžusi susitvarkyti teisinių reikalų dėl nekilnojamo turto pardavimo ir pasiimti pažymas, reikalingas vaikų mokslams užsienyje.